"Re: Citatos, mintys... Keliautoja Astralu » 14 Bir 2013, 22:32 HARUKI MURAKAMI. Avies medžioklė Avies medžioklė - 1 „Pokalbiuose mudu šios temos niekuomet neliesdavome, bet abu žinojom, kad abu žinom..“ „Ilgiau gyvenu – ir ilgėja šešėlis nematomų sienų MANO KALĖJIMO...“ – suburbėjau panosėje STAIGA Į GALVĄ ATĖJUSIAS MINTIS.“ „- Kraugeriai?.. – perklausiau aš, dabar jau PATS SAVĘS.“ „Arba mes, iki ausų paskendę reikaluose, be nuovokos blaškomės ir bėgiojam, arba – lygiai be nuovokos knapsime nosimis ir PABAIGINĖJAM RYTINIUS SAPNUS.“ „Tos dienos rytui drąsiai galima būtų statyti „KLASIKINIO DYKINĖJIMO“ paminklą.“ „- Ten pat, kur dabar sėdi tu, - pasakė mano porininkas. – Lygiai taip pat sėdėjo sau, nekeisdamas pozos, ir trisdešimt minučių BE PERSTOJO GRĘŽĖ AKIMIS LAIKRODĮ!..“ „ - „Pageidavimas“ – PATS ŠVELNIAUSIAS ŽODIS, nusakantis PRINCIPINĘ SUBJEKTO POZICIJĄ UŽSIBRĖŽTO TIKSLO ATŽVILGIU. Žinoma, - pridūrė nepažįstamasis, galimos IR KITOS FORMULUOTĖS. Jūs mane SUPRANTAT?“ „O mes atstovaujame YPATINGAI ATMAINAI ŽMONIŲ, KURIŲ PASIRODYMAS SUKELIA PROBLEMAS IR KOMPLIKACIJAS.“ „NUO ŠIOS DIENOS IR IKI AMŽIŲ GALO LAISVOS VIETOS ŠIAME PASAULYJE JUMS NEATSIRAS.“ „Priežastys – iš pradžių „DĖL LIGOS“, o toliau VISKAS APSKRITAI SKENDI MIGLOSE IR PALAIDOTA AMŽIAMS.“ „Lygiai kaip AKVARIUMAS BE VANDENS. Iki 95% visos informacijos, kurią kasdien gauna tavo akys ir ausys, yra IŠ ANKSTO PAGAL KAŽKIENO VALIĄ ATRINKTA IR APMOKĖTA IŠ KAŽKIENO KIŠENĖS!..“ „KAD ŠITAS TIPAS Į SAVO RANKAS SUGROBĖ VISĄ ŽINIASKLAIDĄ – SUPRATAU. Bet kokią galią jis turi DRAUDIMO AGENTŪRŲ REKLAMOS LEIDYKLOMS?“ „Aišku, netiesiogiai – VISŲ ĮMANOMŲ SPALVŲ IR ATSPALVIŲ ŠANTAŽU.“ „Atsitinka, kad nei iš šio, nei iš to, be JOKIO AIŠKAUS TIKSLO LIKIMAS NUBLIOŠKIA MUS Į VISIŠKAI SVETIMUS KRAŠTUS. Tuomet mes sakome – „atsitiktinai“. Lygiai taip pavasarinio vėjo kaprizai už DEVYNIŲ JŪRŲ NUNEŠA SPARNUOTĄ KOKIO NORS AUGALO SĖKLĄ.“ „ nuo seno mėtėsi Hokaido slėnio nuotrauka SU AVIMIS, kuria aš pasinaudojau.“ Kaip keista, pagalvojau aš: nejaugi tik matydami bėgančias laikrodžio rodykles žmonės gali įsitikinti, KAD EGZISTUOJA? Pasaulyje tikriausiai esama ir kitokių būdų „PATIKRINTI.“ „Į tokį beržą vienu metu ir nesistumdydami galėtų PAGALĄSTI NAGUS KETURI LOKIAI.“ „Tada – kur besidėsi! – pamėginau tušinuko galu suskaičiuoti nors tas avis, kurių „AVIŠKUMU“ buvau tikras 100%.“ „Automobilis atvyko manęs, kaip buvo paskirta, lygiai ketvirtą. SEKUNDĖ Į SEKUNDĘ – LYG GEGUTĖ IŠ LAIKRODŽIO.“ „Vairuotojas – pusamžis vyras su ORANŽINIU KAKLARAIŠČIU.“ „Sapne man pasirodė KARVĖ. Labai valyva, švarutėlė karvutė – tik KAŽKOKIA NUSIKAMAVUSI IR AIŠKIAI GYVENIMO APLMADYTA.“ „Velniams tau plokščiareplės? – paklausiu KARVĖS. „Valgyt labai norisi“, - atsakys ji. „O velniam plokščiareplės, kai valgyt norisi?“ – paklausiu aš. “Ogi pakabinsiu ant šakos su persikais! – atsakys ji. „O šaka su persikais – velniam?“ – paklausiu aš. „Taigi aš tau mainais visą ventiliatorių duodu!“ – atsakys ji. Ir šitaip be galo. Ir per šitą begalinį pokalbį palengva pradėsiu nekęsti KARVĖS, o KARVĖ pradės nekęsti manęs “ (PABANDYK, JEI NORI SUSIKALBĖTI, KAI KAS NORS ĮGUNDA DARBUOTIS PARAPSICHOLOGINĖJ BIOTECHNOLOGIJOJ...) „Medžiai buvo apgulti neįveikiamos gausybės CIKADŲ ir orą drebino TOKS ČIRŠKIMAS,kad neliko jokių abejonių, jog PASAULIO PABAIGA JAU PRASIDĖJO“. „Tačiau šis pastatas atrodė būtent taip. Labiausiai jis panėšėjo į PRIEŠISTORINĘ REPTILIJĄ, kurios kūnas dėl CHAOTIŠKŲ MUTACIJŲ- aklos evoliucijos vingių – išsivystė iki nenormalaus, jai pačiai trukdančio dydžio.“ „Pastarasis architektūrinis SUROGATAS, kaip ir ankstesnieji, buvo PAŽENKLINTAS ABSURDO ŽYME, tačiau jame bent jau galėjai justi tam tikrą temos užbaigtumą. Pavadinkime tai: „IDĖJINE SAVIPRIEŠA“: būtent tokio pobūdžio pasaulinis sielvartas graužė sielą ASILUI, kuris stovėjo tarp dviejų vienodų šieno kupetų ir niekaip negalėdamas pasirinkti, NUO KURIO PRADĖT, taip ir NUGAIŠO IŠ BADO.“ „Tiesiog skirtingų epochų ANTRARŪŠIUS TALENTUS suvienijo pinigai, KRŪVA PINIGŲ.“ „Pusę kambario dengė prašmatnus KILIMAS, kurio spalvas LAIKAS GEROKAI IŠBLUKINO, tačiau plaukas išliko toks ilgas, lyg juo NIEKADA NEBŪTŲ ŽENGUSI ŽMOGAUS KOJA.“ Žiurkės laiškai ir tai, kas įvyko paskiau „Atrodo, vos tik pranešiu savo adresą, tą pat akimirką manyje kažkas pasikeis. Negaliu dorai paaiškinti...“ „Bet, matai, didžiausia mano yda kaip tik ta, kad mano įgimtos ydos metams bėgant auga. Tarsi veisčiau vištas savyje. PADĖJO VIŠTELĖ KIAUŠINĮ, O JIS PAVIRTO NAUJA VIŠTELE, KURI VĖLGI PADĖJO KIAUŠINĖLĮ... Argi gali žmogus šitaip gyventi?... Tų ydų TIEK DAUG – tiesiog galvoje netelpa. BET AŠ SUSITVARKAU. ESMĖ JUK NE ČIA.“ „Negali įsivaizduoti, KIEK VARDŲ IR BIOGRAFIJŲ ĮSIGIJAU per pasataruosius metus! Kartais netgi sunku prisiminti, KAS AŠ IŠ TIKRŲJŲ BUVAU.“ „O galbūt apsirikęs pravėriau ne tas duris ir užsukau, kur visai nederėjo?“ (O GALBŪT VĖL ŽAIDŽIAME ENERGIJOM?) „BJAURIAI SUGLAMŽYTAS ŽIURKĖS LAIŠKAS BUVO ĮKIŠTAS Į MANO PAŠTO DĖŽUTĖS PLYŠĮ PRIEŠ PAT NAUJUOSIUS METUS, gruodžio 29 ąją. Ant voko – PERADRESAVIMO KVITELIS: LAIŠKAS SIŲSTAS SENUOJU MANO ADRESU. JUK NETURĖJAU JOKIOS GALIMYBĖS JAM APIE TAI PRANEŠTI“. (KUR GIRDĖTA???...) „Viena vertus, jaučiu, kad būtent čia ir turėjau galų gale atsidurti; kita vertus, atrodo, tarsi VISĄ KELIĄ IKI ČIA būčiau plaukęs „PRIEŠ SROVĘ“. „Aplinkui mane, KAIP SAKIAU, KAPŲ TYLA“. „Ar tau neatrodo, kad LAIKAS, KUR BEPAŽIŪRĖTUM, VISUS DAIKTUS IR ĮVYKIUS SUAUDŽIA Į VIENĄ DROBĘ?“ „Aišku, kažkoks mano smegenų kamputis TIESIOG ŽINO, KAS TAI YRA“. „Pasiekęs tam tikrą ribą, nebegaliu atskirti: KUR DAR – AŠ PATS, O KUR JAU – TIK MANO SEKSUALUMAS. Iki kada aš – Lourensas Olivje, ir nuo kada – Otelas.“ „Nebloga vis dėlto mintis - „MANO GYVENIMAS BE MANĘS PATIES!..“ Nors ne – skamba, ko gero, pernelyg patetiškai. Pati mintis NĖRA PATETIŠKA, bet kai užrašai, IŠ KARTO TAMPA PATETIŠKA.. „Štai kodėl aš dabar galvoju IŠIMTINAI APIE GRYNĄ, PAPRASTĄ SEKSĄ. Kai susikoncentruoji ties GRYNU SEKSO PAVIDALU, NEBEKVARŠINI SAU GALVOS – ESI PATETIŠKAS AR NE.“ (O... čia kaip iš jūsų daržo...) „Nei suklastoto meilumo FIZIONOMIJOJE, KURIUO MĖGINI UŽKARIAUTI APLINKINIŲ PASITIKĖJIMĄ... “ „DAINELĖ JAU SUDAINUOTA, O VĖLĖ JOS MELODIJOS VIS DAR SKAMBA ŠIRDY...“ „Tiesiog nuostabu, KAIP GREITAI „NAUJOSE ŽEMĖSE“ ĮSIVEISIA PIKTŽOLĖS“. (O gal ten primėtot akmenų? KOKS SKIRTUMAS.... Juk tai TO PATIES PATIEKALO DU SKIRTINGI PAVADINIMAI...) „NAUJAS ŽAIDIMAS PAGAL NAUJAS TAISYKLES JAU PRASIDĖJO. IR NIEKAS NEPAJĖGTŲ JO SUSTABDYTI.“ „Ką ir kalbėti – jos žodžiams aiškiai netrūko sveiko proto.“ „PER PENKERIUS METUS DAUG KAS PASIKEIČIA.“ „Pasak kažkurio RUSŲ rašytojo, SU AMŽIUMI GALI KEISTIS TIK CHARAKTERIS; O ŽMOGAUS RIBOTUMAS NEKINTA IKI PAT MIRTIES... Kartais TIE RUSAI pasako LABAI PROTINGŲ DALYKŲ“. „KUO TOLIAU, TUO DAUGIAU RANDASI TOKIŲ VOS PASTEBIMŲ, BET JAU NEATŠAUKIAMŲ SMULKMENŲ, KOL GALŲ GALE JOS LYG VORATINKLIS APRAIZGO VISĄ KŪNĄ.“ „PENKERIŲ METŲ SENUMO ŠALČIUS JI APTARINĖJO LYG VAKARYKŠTĮ LIETŲ.“ „Pianistė grįžo, sėdo prie fortepijono ir užgrojo senųjų filmų melodijas. Tikra tobulybė: NE TAI SCENAI PARINKTAS, NE TAS MUZIKINIS FONAS.“ Avies medžioklė - 2 „ATVIRUMAS ir TIESA – tas pats, kas iš rūko išnyrančio LAIVO NOSIS ir PASKUIGALIS. Iš pradžių pasirodo ATVIRUMAS ir tik pačioje pabaigoje prieš akis atsiveria TIESA. Tarp šių dviejų momentų esantis laiko intervalas TIESIOG PROPORCINGAS LAIVO DYDŽIUI. Dideliam išnirti sunkiau. Kartais tai įvyksta jau pasibaigus stebinčiojo gyvenimui. Todėl, jeigu nepaisant mano pastangų TIESA tau vis dėlto neatsivers, nei aš, nei tu nebūsime dėl to kalti.“ „Žinoma, tai nėra pats smagiausias darbas; BET TOKĮ NUSMURGUSĮ VILKĄ KAIP MŪSŲ FIRMA TIK „KOJOS“ IR PENI... “ „... užtenka VIENINTELĖS NESĖKMĖS...“ „Tu, norėdamas gero, pasiūlai man savo paslaugas, o aš DAR LABIAU LINKĖDAMAS GERO, SIŪLAU SAVO PAGALBĄ. Kodėl nepažiūrėjus į viską TAIP? Manau, kad asmeniškai tau mano pagalba būtų labai naudinga. JUK NETROKŠTI VISĄ GYVENIMĄ PRALEISTI VIENAME KANKINYJE SU TUO PUSGALVIU ALKOHOLIKU...“ (TAI JŪS IR GERI TERORISTAI?... BET IR TAIP VISKAS KAIP ANT DELNO...) „- Mano žiniomis, šią nuotrauką tau KAŽKAS PERDAVĖ ir vėliau JĄ NUSPRENDEI PANAUDOTI ŽURNALE. O gal aš klystu?“ -„Kaip kiekvienas žurnalistas, turiu VISIŠKĄ TEISĘ NESKELBTI INFORMACIJOS ŠALTINIO.“ (??????????? NUO KADA????) „Iki tol, kaip teisingai pastebėjai, avių Japonijoje paprasčiausiai nebuvo.“ „Nors Avinas, kaip zodiako ženklas, buvo gana populiarus, NIEKAS NEGALĖJO TIKSLIAI PASAKYTI, KAIP TAS ŽVĖRIS ATRODO IŠ TIKRŲJŲ“. „Net ir šiais laikais apie avis japonai žino APGAILĖTINAI MAŽAI. Pradėsiu nuo to, kad avis kaip gyvulys NETURI JOKIŲ ISTORINIŲ SĄSAJŲ SU KASDIENIU JAPONŲ GYVENIMU. Gyvulius ATVEŽĖ iš Amerikos, ĮVEISĖ, o paskui – SĖKMINGAI UŽMIRŠO. Didelio čia daikto – KAŽKOKIOS AVYS! Po karo buvo gautos kvotos AVIENOS ir VILNOS importui iš Australijos bei Norvegijos ir VEISTI AVIS JAPONIJOJE TAPO VISIŠKAI NENAUDINGA. Vargšės avys, ar ne? STAČIAI IŠ AKIES TRAUKTI DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS JAPONAI...“ „- Visiškai teisingai! Lygiai kaip lenktyninių žirgų, AVIŲ VEISLĖ – PAGRINDINIS JŲ YPATYBIŲ IR ĮPROČIŲ RODIKLIS. Pavyzdžiui, beveik visos į Japoniją atvežtos avys pasižymi PER KARTŲ KARTAS įgytu gebėjimu laipioti PO KALNUS. Kitaip tariant, JAPONIŠKOS AVYS – GYVULIAI, ATRINKTI PAGAL PAČIUS GRIEŽČIAUSIUS KRITERIJUS. Bet kokio kryžminimo apraiškas lengva pastebėti.“ („KRYŽMINIMO APRAIŠKAS“??..... GRAŽIAI APIFORMINTA...) „Jie visi kaip susitarę tvirtino: JAPONIJOJE TOKIŲ AVIŲ NĖRA IR BŪTI NEGALI.“ youtube/watch?v=Oe4pfbuJFcI ... SECRET GARDEN ... ... Keliautoja Astralu Naujokas Pranešimai: 34 Užsiregistravo: 14 Bir 2013, 19:09 "
Posted on: Mon, 08 Jul 2013 11:43:45 +0000