"Haruki Murakami. „AVIES MEDŽIOKLĖ“ „Piknikas trečiadienio popietę Apie jos mirtį telefonu man pranešė senas bičiulis, „atsitiktinai“ pastebėjęs keletą eilučių laikraštyje. *** Oras kone virpėjo nuo keistos įtampos: atrodė, tereikia menkiausio stumtelėjimo, ir viskas pasileis į pragarmę... *** Aš pamiršau jos vardą. Ta mergina, kuri miegojo su kuo paklius... Štai koks buvo jos vardas. (IR JŪS DAR TUO TIKIT?) *** Žinoma, rimtai pagalvojus, miegodavo ji anaiptol ne su kuo pakliuvo. Neabejoju, kad turėjo kažkokius savus, niekam nežinomus kriterijus. Ir vis dėl to KIEKVIENAM ĮDĖMIAM STEBĖTOJUI „FAKTAI“ LIUDIJO, kad ji miegojo su didžiąja dalimi bendrų mūsų pažįstamų *** Visą žiemą iki pat vasaros su ja beveik nesimačiau. Universitetą dėl tam tikrų priežasčių kartkartėmis uždarydavo, be to, IR MANE PATĮ BUVO GEROKAI ĮSUKĘS ASMENINIO POBŪDŽIO NEMALONUMŲ VERPETAS. O kai kitą rudenį pagaliau užsukau į kavinę, tarp lankytojų neradau nė vieno pažįstamo. Nė vieno, išskyrus ją. Kaip ir anksčiau, grojo sunkusis rokas, bet neįvardijama įtampa, tvindžiusi orą anuomet, buvo išnykus be pėdsakų. Teliko tik ji ir tokia pat bjauri kava. Sėdėjau priešais ją ant kėdės ir mes plepėjome apie senus bičiulius. DAUGELIS JAU BUVO METĘ UNIVERSITETĄ, VIENAS NUSIŽUDĖ, DAR VIENAS PRADINGO NEŽINIA KUR... TAIP IR PASIŠNEKĖJOM. *** Iš ABEJONIŲ ir NUSIVYLIMŲ KRYŽKELĖS jau keli mėnesiai nesiryžau žengti nė žingsnio. *** Tada, pakėlusi sausą šakelę, ji ėmė braižyti žemėje kažkokį neaiškų ornamentą. -Kai miegu su tavim... Pasijuntu baisiai vieniša. -Čia mano kaltė... Aš nežinau. -Tu nieko dėtas... Nesvarbu net ir tai, kad APKABINĘS MANE AMŽINAI GALVOJI APIE KITĄ. Tai nesvarbu, kaip nori. Aš ... – Nutraukusi netikėtą išpažintį, savo ornamente ji nupiešė tris ilgas lygiagrečias linijas. – N-nežinau. (ČIA VĖL TAVO DARBAS? Nes kažkodėl ir aš girdžiu, kai dabar mane „kai kas“ apkabina: o Tu galvoji apie tą ir tą? Sakau, ne, apie Tave... Bet sakau, Tu klausk, juk nejuokinga.... O dabar sako, apie „tą“... Na ne, TIK APIE TAVE.... VADINASI galima ne tik išjungti garsą, pakeisti balso toną, bet ir vaizdus?... nes MES PATIKRINOM... Sako: apie ką dabar galvoji, sakau apie tą ir tą, o aš Tau rodau kitą!... Žinai, jei taip neišsikrovęs biotechnologijoj, gal stok kur.... nes jau nejuokinga.... tik iš tavo pastangų :D Nes nuėjo šuniui ANT UODEGOS :D) *** Staiga prabudęs pamačiau, kad ji BE GARSO verkia. Tiktai liesučiai pečių sparneliai vos pastebimai krūpčioja po antklode. Įkūriau ugnį židinyje ir žvilgtelėjau į laikrodį. Antra nakties. Danguje žiojėjo numirėliškai blyški mėnulio skylė. Palaukiau, kol ji išsiverks, užvirinau vandens, užplikiau vieną likusį arbatlos paketėlį. Nei cukraus, nei citrinos, tik karšta arbata. Uždegiau išsyk dvi cigaretes ir vieną padaviau jai. Giliai užsitraukusi, ji išpūtė dūmą, paskui patraukė dar ir dar, kol galų gale PRAPLIUPO KOSĖTI. - Klausyk, ar niekada nenorėjai manęs nužudyti? - Tavęs?... - Taip. - Kodėl klausi? Nepaleisdama iš lūpų cigaretės, ji užsimerkė ir pirštų galiukais pasitrynė vokus. - Šiaip... *** - Pagyvensiu iki dvidešimt penkerių, - tarė ji. – O tada jau mirsiu. Po aštuonerių metų, birželį, būdama dvidešimt šešerių, ji mirė. *** Tada ir tada, ten ir ten, toks ir toks, vairuodamas sunkvežimį, kliudė tokią ir tokią. Tikimybė, kad mirtis įvyko dėl tarnybinio aplaidumo, tiriama...“ (VSIO KAK NENAROCNA MAMA, TY TOLKA ASTAROZNA). PS: NEVARYK DIEVO Į MEDĮ, NES KAI JIS TAVE ĮVARYS, BUS PER VĖLU.... O GAL JAU?... PER VĖLU?... "
Posted on: Tue, 09 Jul 2013 13:28:46 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015