Interviu, paskelbtas internetiniame leidinyje Tėvynės sąjungos žinios 07.24: J.Razma. Jeigu matai, kad yra problema ir gali padėti ją išspręsti, paprasčiau jos iš karto ir imtis Liepos 4 d. baigėsi Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija. Apžvelgti Seimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbus ir iniciatyvas šią kadenciją paprašėme Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos, kuris šiuo metu turi ir daugiau pareigų – yra TS-LKD pirmininko pavaduotojas ir TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės susisiekimo ministras. Apie visa tai – šiame pokalbyje. –Pirmiausia apžvelkime pasibaigusią Seimo pavasario sesiją. –Ši Seimo sesija buvo pirmoji susiformavus naujajai politinei daugumai ir naujajai Vyriausybei. Teoriškai žiūrint iš šios sesijos galima buvo tikėtis naujovių, nes valdančiosios partijos į rinkimus ėjo iš opozicinio būvio, kuomet garsiai skelbė alternatyvas, oponuodamos tada valdžiusiai TS-LKD. Atrodytų ilgai nelaukus turėjo Seime dėti ant stalo tuos svarbius projektus, kurių esą niekaip negalėjo priimti mums esant daugumoje. Bet taip neatsitiko – šioje sesijoje iš esmės ir Seimas, ir Vyriausybė važiavo mūsų buvusios daugumos ir mūsų buvusios Vyriausybės paliktais politiniais bėgiais ir tomis kryptimis, tik atliekant kosmetinius einamojo remonto darbus, geležinkelietiškais terminais tariant. Iš esmės nė vienoje kryptyje nebuvo pateikta kryptį keičiančių projektų. Imkime socialinę sritį. Šią sesiją buvo priimti keli reikalingi projektai, kad būtų galima realiai įgyvendinti mūsų suformuotus pensijų sistemos reformos pagrindus, nors prieš tai socialdemokratai skelbė, kad jie kitaip vykdys pensijų reformą. Viskas liko kaip buvo mūsų pateikta, kokie principai ir santykiai buvo nustatyti tarp privataus pensijų kaupimo ir „Sodros“ kaupimo. Toliau – mokesčiai. Ypač daug priekaištų, net kaltinimų susilaukėme dėl vadinamosios „naktinės“ mokesčių reformos. Kaip pirmąjį prioritetą A.Butkevičiaus Vyriausybė įsirašė pažadą kompleksiškai peržiūrėti mokesčių sistemą. Na, ir kas iš to kompleksiško peržiūrėjimo išėjo – šnipštas! Pratęstos buvusios lengvatos, jokių naujų PVM lengvatų neįvesta, nors įvairioms interesų grupėms pažadų buvo duota (pvz., mėsininkams). Pelno mokesčio lengvatos investicijoms pratęsimas – savaime suprantamas dalykas. Kosmetinės gyventojų pajamų mokesčio pataisos taip pat visiškai atitinka mūsų programą. Atsisakyta ir garsiai skelbtų progresinių mokesčių. Premjeras naiviai aiškino, kad jis tik dabar supratęs, jog mūsų atlyginimai yra tokio dydžio, kad to progresiškumo nelabai išeina įvesti. O kaip jis tada savo partiją vedė į rinkimus, jeigu tik dabar suprato tokius elementarius dalykus? Energetikoje mes išlikome su neapibrėžta pozicija dėl Atominės elektrinės. Seime Atominės elektrinės įstatymo pakeitimas nebuvo inicijuotas, todėl Vyriausybė kaip ir turėtų jį vykdyti, vystyti tą projektą, bet jos laikysena neaiški. Buvo Seimo pavedimas suformuoti poziciją iki gegužės vidurio, nesulaukėme. Dabar kalbama, kad pozicija bus suformuota rudenį. Energetikos srityje buvo keletas kosmetinių pataisymų dėl saulės energetikos, dėl suskystintų dujų terminalo. Taip, jie buvo reikalingi, nes einamųjų poreikių visada, koks Seimas bedirbtų, kokia dauguma bebūtų, atsiras ir kokių nors problemos iškils. Taigi toje rutinoje ir buvo darbuojamasi. Galima būtų net tam tikra prasme pasidžiaugti, kad šią kadenciją mes priėmėme nemažai dar ankstesnėje kadencijoje beveik užmirštų projektų, kuriuos teikė ankstesnė Vyriausybė. Jie gulėjo metus ar daugiau, nors buvo reikalingi ir daug spendžiantys (pvz., teisės srityje), bet tuomet renkantis prioritetus jie likdavo antrame plane. Dabar mes juos pavyzdingai beveik visus priėmėme. O kaip minėjau, tokių projektų, kur matytųsi naujos daugumos kitoks požiūris, kur atsispindėtų jų politinės idėjos, negaliu įvardinti. Jie įvardija naujai priimtą teritorijų planavimo įstatymą. Taip, tai statybų vystymui ir teritorijų planavimui reikalingas projektas, bet tas projektas, jo trečias variantas, iš esmės jau buvo parengtas mūsų Vyriausybės. Jis tik nebuvo pateiktas Seimui. Naujoji koalicija ne tokį didelį darbą ir padarė. Gerai, žinoma, kad tvarkingai už jį pabalsavo. Arba gyvenamųjų namų renovacijos naujas modelis. Tai vėlgi – naujas modelis jau buvo pradėtas įgyvendinti mūsų Vyriausybės, tik apsprendus jo realizavimą Vyriausybės nutarimais. Dabar viena kita pataisa buvo padaryta įstatymų lygiu. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad renovacijos procesas pagal naują modelį gana energingai vykdomas, nors tai ir nėra nauja politinė idėja. Kai kuriose srityse aplamai nė vieno reikšmingo projekto nepriimta, kaip, sakykim, sveikatos apsaugos srityje. Ministras kalba labai energingai ir suteikia žmonėms – pacientams – naujų vilčių, kad bus sustiprintas valstybinis sektorius, kad pagerės paslaugų prieinamumas ir nereikės papildomai mokėti. Deja, jokio naujo įstatymo projekto ta kryptimi Seimui nebuvo Vyriausybės pateikta. Žemės ūkio ministras irgi nieko nepateikė. O švietimo ministras turbūt dar ilgai aiškinsis dėl lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokykloms, – Administracinis teismas jo įsakymą pripažino neteisėtu. Tai vienintelis faktas, kuris leidžia paminėti šią sritį ir šį ministrą. Apibendrindamas pasakyčiau, kad sesija buvo rami, sakyčiau, netgi nyki, nes nebuvo rimtų politinių diskusijų, nebuvo teikiama rimtų politinių idėjų. Vyriausybės darbotvarkė buvo du-tris kartus trumpesnė, jokių esminių projektų, tik einamieji – privalomi formalūs sprendimai. Žodžiu, politinis gyvenimas, jo temperatūra, sakyčiau, yra iš esmės pasikeitusi, – pažemėjusi. Kita vertus, tai rodo, kad mūsų idėjos ir mūsų palikti principai buvo ne tokie jau blogi, jeigu nerandama pagrindo jų keisti, bet reikia turėti mintyje, kad mūsų palikti bėgiai nėra begaliniai. Ar nereikės valstybės traukinio kažkuriuo momentu pristabdyti, jeigu nebus pasirūpinta naujų „geležinkelio linijų“ projektavimu ir tiesimu. Tokio pobūdžio darbų naujojoje Vyriausybėje, naujojoje daugumoje kol kas aš nematau. –Atrodo, kad jau esate įsijautęs į savo, kaip šešėlinio susiekimo ministro, sritį, nes naudojate tos srities palyginimus. Ir apskritai, kaip vertinate Šešėlinės Vyriausybės veiklą? –Pirmiausia reiktų akcentuoti, kad Šešėlinės Vyriausybės idėja Lietuvoje įgyvendinta pirmą kartą ir įgyvendinta mūsų partijos. Daug kas klausia, kodėl nedarėme bendros opozicinės koalicijos, bendros Šešėlinės Vyriausybės su Liberalų sąjūdžiu. Mes būtume galėję ir taip padaryti, bet mūsų partneriai nebuvo tam pasiryžę, o mes ir vieni sudarom daugiau kaip pusę opozicijos ir galim turėti visas opozicijos teises, įskaičiuojant ir opozicijos lyderį. Dėl to negaišom laiko įkalbinėdami. Suprantame, kad liberalai turi kitokią ideologiją, kitą programą ir kaip mažesnis dalyvis galbūt labiau rūpinasi savo tapatybe. Todėl padarėm sprendimą vieni ir nepabijojom pirmą kartą įvardinti šešėlinių ministrų pavardžių. Daugeliui partijų anksčiau tai buvo neįveikiama užduotis. Kai žurnalistai klausdavo partijų vadovų, ar turite šešėlinius ministrus, sulaukdavo atsakymų: taip, turim, yra dalykinių komitetų pirmininkai... bet pavardžių įvardinti nedrįsdavo. Mes pavardes paskelbėme. Jas pasiūlė partijos pirmininkas, o tvirtinto partijos Taryba. Gaila tiktai, kad kultūros šešėlinio ministro skyrimas taip komplikavosi, užtruko, reiktų ir šį klausimą kuo greičiau išspręsti. Šešėlinę Vyriausybę reikia suprasti kaip parlamentinės kontrolės instrumentą. Tai nėra kokia nors lygiagrečiai dirbanti vyriausybė, kuri priiminėja lygiagrečius sprendimus. Be abejo, bus atvejų, kai šešėliniai ministrai su savo komandomis svarbesniais klausimais ruoš alternatyvius projektus, bet tikrai ne visais atvejais. Suprantama, kad šešėliniai ministrai negali dirbti tokia apimtimi kaip dirba tikroji Vyriausybė ir jos ministerijos, turinčios milžiniškus resursus. Manyčiau, kad parlamentinės kontrolės misiją mes vykdome gerai, ir tikrai pro mūsų akis nepraslydo nė vienas reikšmingesnis, vertas politinio reagavimo Vyriausybės nutarimas, ministro įsakymas ar kitas netinkamas veiksmas. Galbūt ryškiausias mūsų griežto reagavimo rezultatas buvo ūkio ministrės Birutės Vėsaitės atsistatydinimas nelaukiant interpeliacijos, nors interpeliacijai mes buvom pasiruošę ir surinkę reikalingą skaičių parašų. Manau, kad nuolatinė mūsų priežiūra ir žinojimas, kad ji tokia yra, verčia dabartinę Vyriausybę dirbti susikaupus. Valdžia supranta, kad budri šešėlinė akis nuolat stebi. Manau, kad tai visapusiškai naudinga ir mūsų valstybei, ir politinės sistemos raidai, ir naujų tradicijų politikoje puoselėjimui. Po kitų rinkimų, jeigu pozicija ir opozicija pasikeistų vaidmenimis, tų, kurie bus opozicijoje, bus klausiama: ar turite šešėlinę vyriausybę? Manau, šis procesas įsisuks. Mano srityje, transporto politikos srityje, reagavimo galimybių yra šiek tiek mažiau, nes ta sritis didelių politinių ginčų objektas nebuvo jau ne vieną kadenciją. Tai daugiausiai didieji investiciniai projektai, automobilių keliai, geležinkelių, oro transportas, – sritys, kur pagrindinių partijų požiūriai nedaug skiriasi. Dėl to išskirtinių galimybių politiškai pasireikšti šiuo laikotarpiu nebuvo. Šešėlinio ministro pareiga buvo tos srities klausimais siūlyti frakcijos poziciją. Tą aš ir darydavau – įregistravau nemažai pataisų tos srities projektams. Sakykim, Seime buvo svarstomas Saugaus eismo įstatymo gan svarbių pakeitimų projektas, buvo diskutuojama dėl europinių planų, ką toliau daryti liberalizuojant geležinkelio sektorių. Mes parengėme frakcijos pareiškimą, išreiškiantį galimą Lietuvos poziciją. Dabar aktyviai tenka domėtis „Rail Baltica2“ projektu, nes yra įvairių sudėtingumų. Estai kaltina mus, kad mes siūlome neva netinkamą projektą vykdančios struktūros formą. Man atrodo, kad jie patys, pasiūlė pirminę bendros įmonės formą, supranta, kad tai jiems buvo labai naudingas variantas, dėl to sukūrė propagandinį planą, kad mus apkaltintų. Tuos dalykus reikia atidžiai aiškintis, kad neprasidėtų primityvus politikavimas, kad mes paskui estus nepultume kaltinti dabartinės savo Vyriausybės, kad ji daro ne taip. Mano uždavinys visada yra turėti objektyvių argumentų. Jeigu kažkam formuluojame kaltinimą, kad jis būtų pagrįstas faktais ir įrodymais. Manau, toliau koncentruosime dėmesį į eismo saugumo gerinimą. Visuomenė yra susirūpinusi, ypač pastaruoju metu, pasipylusiomis sukrečiančiomis žūtimis keliuose ir iš politikų reikalauja papildomų sprendimų. Viena kryptis yra savaime suprantama – reikia griežtinti kai kurias bausmes, atkreipti daugiau dėmesio į pradedančiuosius vairuotojus ir siekti, kad tie, kurie piktnaudžiauja vairuotojo teisėmis, vadinamieji kelių ereliai ar gaideliai, netekę jų tikrai nebeatsisėstų už vairo. Būtent jie sukelia skaudžiausias avarijas. Netrukus tikiuosi baigti formuoti pradinę komandą, į kurią yra pakviesti ir politikai, besidomintys šia sritimi, ir verslo struktūrų atstovai, su tuo susiję. Tokioje bendruomenėje, tikiuosi, bus galima kryptingai padiskutuoti ir rasti gerų sprendimų. –Visus tuos dvidešimt metų, kai veikia partija, dirbote labai daug, bet pirmą kartą Jūsų veikla įforminta oficialiai. Esate vienas iš partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pavaduotojų. Kokia sritimi rūpinsitės? –Partinėje veikloje darbas nėra matuojamas ir turbūt sunkiai pamatuojamas. Partijos narys esu nuo pat jos įkūrimo 1993 m. Nemaniau, kad pareigos apsprendžia darbo turinį, todėl kartais, gal viršydamas subordinaciją, padarydavau ką nors daugiau. Kol kas man yra paskirta rūpintis kandidatų paieška į mūsų partijos sąrašo lyderius savivaldybių rinkimuose bei į vienmandates apygardas būsimiems Seimo rinkimams tose apygardose, kur mes nesame laimėję. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose dar labiau išryškėjo, kiek yra svarbūs rinkimai vienmandatėse apygardose, todėl turėtume kuo energingiau ieškoti asmenybių, kurios turi vietos žmonių palaikymą, sugeba tinkamai organizuoti rinkimų kampaniją. Panaši sritis – ir kandidatų į merus, sąrašo lyderių, paieška tuose skyriuose ir savivaldybėse, kur mums iki šiol sekėsi kukliau, kur neturim savo merų. Kur turime, be abejo, beveik visur merai ir bus lyderiai. Prezidiumo sprendimu yra sudaryta mano vadovaujama darbo grupė, kuri turi užsiimti asmenybių paieška, dialogu su skyriais, o veiklos detalės dar bus tvirtinamos vėlesniu Prezidiumo nutarimu. Kaip minėjau, formalios atsakomybės ir pareigos, manau, neapsprendžia mano veiklos turinio, todėl tenka užsiimti pačiais įvairiausiais dalykais. Jeigu matai, kad kažkur yra problema ir gali padėti ją išspręsti, paprasčiau jos iš karto ir imtis, o ne rūpintis, sakykim, kad partijos pirmininkas tai įformintų savo kokiu nors potvarkiu. Partija yra visuomeninė struktūra, todėl kiekvieno neformalus entuziazmas yra, manau, ne mažiau svarbus už formalių funkcijų paskirstymą.
Posted on: Wed, 24 Jul 2013 21:03:28 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015