Modernus kraujo vėžio gydymas - visiems Aistė MASIONYTĖ Vilnietė R.Vilkevičienė itin brangų ir efektyvų vaistą Londine gavo nemokamai. Bendrijos "Kraujas" archyvo nuotraukos Vilnietė R.Vilkevičienė itin brangų ir efektyvų vaistą Londine gavo nemokamai. Bendrijos "Kraujas" archyvo nuotraukos "Aš pasveikau nuo kraujo vėžio", – skelbia keturi besišypsantys žmonės, žvelgiantys iš šiomis dienomis sostinėje iškabintų plakatų. Skirtingas onkohematologines ligas įveikę pacientai savo pavyzdžiu įrodo, kad nugalėti ligą, dar prieš keletą metų laikytą mirtina, įmanoma. Su sąlyga: jei sergantis žmogus gaus pažangiausių šiuo metu esančių vaistų. Plakatų akciją inicijavo onkohematologinių ligonių bendrija "Kraujas", taip siekdama atkreipti dėmesį į problemas, kylančias dėl to, kad šiuolaikinis gydymas dar nėra visiems prieinamas. Kadangi naujausi medikamentai brangūs, valstybė ne visada sugeba juos kompensuoti, Lietuvos pacientams nesudaromos galimybės dalyvauti vilties programose, kurios dažnai tampa vienintele galimybe gauti pažangiausią gydymą. Tačiau iš vėžio gniaužtų ištrūkę žmonės teigia: modernus gydymas turi būti prieinamas visiems. Gavo neįkainojamą dovaną Vienas plakatų herojų – keturiasdešimtmetis verslininkas Giedrius Pauža. Kauniečiui pavyko pasveikti po žaibiškai užklupusios ligos – ūminės mieloleukemijos. Netikėtą diagnozę jis išgirdo 2011-ųjų gegužę. Medikai įspėjo kaunietį – jei nesigydys, ūmi liga jį pakirs per keletą mėnesių. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose vyrui teko ištverti tris intensyviosios chemoterapijos kursus, tačiau sunki kova pasibaigė pergale. Tiesa, vyro dar laukė kaulų čiulpų transplantacija. Rugpjūčio 30-ąją, kai ji buvo atlikta, Giedrius prisimena kaip savo antrąjį gimtadienį. Donoras lietuviui buvo rastas Vokietijoje, pasitelkus paiešką pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre. Dovanų iš vokiečio G.Pauža gavo 10 mln. 500 tūkst. kamieninių ląstelių, dvigubai daugiau nei reikėjo. Po transplantacijos kaunietis pagaliau sugrįžo į gyvenimą, dar pusantrų metų vartojo vaistus, kad organizmas neatmestų transplantuotų ląstelių. Šiandien vaistų jam nebereikia. Jis vėl sveikas, sportuoja, gali daryti beveik viską, tik, žinoma, nepervargdamas. "Mane išgelbėjo šiuolaikinė medicina. Bet labai svarbus buvo ir artimųjų palaikymas", – teigė G.Pauža, kurio žmona ir brolis, galima sakyti, gyveno kartu ligoninėje. Vyrui dabar rūpi, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau kaulų čiulpų donorų. Todėl kaunietis važinėja po mokyklas, aukštesnių klasių moksleiviams rodydamas dokumentinį filmą „Kraujo kelias". Jo herojumi tapo ir pats Giedrius. Filme rodoma, kaip vokiečio dovanoti kraujo čiulpai atskraidinami į Lietuvą. G.Pauža mokiniams pasakoja apie gyvybes gelbstinčią kaulų čiulpų donorystę bei kamieninių ląstelių transplantaciją. Vyras nori, kad kuo daugiau žmonių gautų išsamią informaciją apie kraujo vėžį. To jis siekia ir dalyvaudamas "Kraujo" bendrijos inicijuotoje plakatų akcijoje. Dovanų iš vokiečio kaunietis G.Pauža gavo 10 mln. 500 tūkst. kamieninių ląstelių, dvigubai daugiau nei reikėjo. Dovanų iš vokiečio kaunietis G.Pauža gavo 10 mln. 500 tūkst. kamieninių ląstelių, dvigubai daugiau nei reikėjo. Įkvepiantis pavyzdys Kita plakatų herojė – 42 metų klaipėdietė Svetlana Kirjanova. Kai jai buvo nustatyta trečios stadijos ne Hodžkino didžiųjų B ląstelių limfoma, mirties akivaizdoje atsidūrusi moteris mąstė ne tiek apie save, kiek apie savo dviejų vaikų likimą. Tuomet Svetlanos mažylei buvo vos daugiau nei metukai, vyresnioji tebelankė mokyklą. S.Kirjanovos laukė sudėtingas gydymas, o jos vyras, jūreivis, privalėjo net 7 mėnesiams išplaukti į jūrą. Lig tol nė dienos nesiskirdavusi su mažąja dukra, Svetlana per visą gydymosi laikotarpį turėjo ją palikti seneliams. Medikai tikino, kad moteris gaus pažangiausią gydymą, taikomą visoje Europoje. S.Kirjanovai buvo skirta biologinė terapija, kuri derinta su chemoterapija ir švitinimu. Galų gale pavojinga liga pasitraukė. Šią vasarą suėjo ketveri metai, kai ligos požymių nebėra. „Kiek teko girdėti, sergant 3-4 stadijos liga, mirtis beveik garantuota. Dabar jau ketveri metai, kai aš gyvenu. Ir net jei liga atsinaujintų, galėčiau tik džiaugtis, kad gavau tuos kelerius metus, kurių galėjo nebūti, jei ne man skirtas gydymas", – teigė Svetlana. Moteris labai tikėjo, kad pasveiks, jog privalo tai padaryti dėl vaikų, tėvų, kitų artimųjų. Sirgdama įsitikino, kad aplinkui yra labai daug gerų žmonių. Štai viena tik iš susirašinėjimo internetu pažįstama moteris pasiūlė, kol darys švitinimo procedūras Kaune, pagyventi jos namuose. S.Kirjanova gerai žino, kaip įkvepia pasveikusiųjų pavyzdys. Jai irgi labai padėjo į ligoninės palatą užsukusi moteris, prieš penkerius metus persirgusi ta pačia liga, o dabar besidžiaugianti gyvenimu. "Tada supranti, kad ir tau ne pabaiga, kad yra žmonių, kurie po gydymo ilgai gyvena. Dabar ir man norisi kam nors padėti savo pavyzdžiu", – priežastį, paskatinusią dalyvauti "Kraujo" bendrijos surengtoje plakatų akcijoje, įvardijo moteris. Kai S.Kirjanova susirgo vėžiu, tuomet moters mažylei buvo vos daugiau nei metukai, vyresnioji tebelankė mokyklą. Kai S.Kirjanova susirgo vėžiu, tuomet moters mažylei buvo vos daugiau nei metukai, vyresnioji tebelankė mokyklą. Yra šansų likti gyvam Trečiajai plakatų herojei – klaipėdietei Nijolei Galvonienei lėtinė limfoleukemija buvo diagnozuota prieš penkerius metus. Nors liga buvo tik pradinės stadijos, vėžys progresavo labai greitai. Kadangi šiuo atveju chemoterapija turėjo būti pradėta ne iš karto, moteris net pusantrų metų ieškojo alternatyvių gydymo būdų, vartojo žolinius preparatus, papildus, lankėsi pas bioenergetikus ir kt. Deja, apsieiti be chemoterapijos nepavyko. Tačiau kitų gydymo būdų paieškos Nijolei labai padėjo psichologiškai. Kiekvieną kartą, kai griebdavosi ko nors naujo, vėl atsirasdavo tikėjimas, kad viskas susitvarkys. Be to, klaipėdietė pradėjo kur kas sveikiau gyventi, iš esmės pakeitė mitybą. Šių jos pastangų sustiprintas organizmas geriau atlaikė gydymą. Net ir susirgusi moteris bandė gyventi kaip anksčiau – daug judėjo, vyko slidinėti į kalnus. Gydymą ji galėjo derinti su darbu, o tai padėjo užmiršti užklupusias negandas. "Vėžys, kol juo nesusirgau pati, atrodė daug baisesnis. Tačiau jei medikams pavyksta pritaikyti gydymą, o ir pats nepasiduodi, turi daug šansų likti gyvas. Dabar yra efektyvių vaistų, mūsų gydytojų lygis labai aukštas. Tik, neduok Dieve, paskutinė stadija, neduok Dieve, negauti būtino gydymo", – sakė N.Galvonienė. Dalyvaudama plakatų akcijoje, moteris norėjo padėti kitiems į panašią situaciją pakliuvusiems žmonėms. Kai Nijolė gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, ten kabėjo plakatas, kuriame – plikai skusta galva moteris, serganti kraujo vėžiu, o šalia parašyta, jog liga – dar ne paskutinis nuosprendis. "Man buvo gera matyti, kad žmonės nebijo pasirodyti ir pasakyti, jog ir nuo šios ligos pasveikstama. Noriu ir savo pavyzdžiu parodyti, kad užklupus ligai neverta pernelyg išsigąsti, kad viskas gali baigtis gerai", – teigė N.Galvonienė. Maža to, 57 metų klaipėdietė šiemet nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Anksčiau dirbusi fizike, vėliau vadybininke, administratore ir personalo specialiste N.Galvonienė dabar mokosi kirpėjo profesijos. Ankstesniame savo darbe ji patirdavo daug streso, o dabar sveikata tapo labai brangi. Baigusi šiuos mokslus, ji tikisi dirbti ir su sergančiais vėžiu žmonėmis, kurių ne visada noriai imasi kirpėjai. Išgelbėjo vilties programa Ketvirtoji plakatų herojė – trijų vaikų mama, laboratorinės medicinos gydytoja, dabar 35 metų vilnietė Raminta Vilkevičienė. Savotiškas sutapimas, kad iki diagnozuojant ligą ši medikė pati atlikdavo kraujo tyrimus, pagal kuriuos būdavo nustatomas potencialių kaulų čiulpų donorų tinkamumas. Ūmia limfoleukemija su ypatinga genetine mutacija susirgusios moters gyvybę išgelbėjo Didžiojoje Britanijoje nemokamai skirti vaistai. Gauti juos Lietuvoje buvo neįmanoma. Nustačius diagnozę, R.Vilkevičienė iš pradžių gydyta Santariškių klinikose. Jai taikyta chemoterapija davė gerų rezultatų, vėliau buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Kraujo ląstelių donoru tapo moters brolis. Tačiau po poros mėnesių liga atsinaujino. Pritaikius itin veiksmingą gydymą, R.Vilkevičienė pasijuto sveika, pradėjo dirbti, tačiau kraujo vėžys ir vėl grįžo. Tuomet buvo skirta gelbstinčioji chemoterapija, po kurios atlikta pakartotinė kaulų čiulpų transplantacija. Donoru antrą kartą tapo Ramintos brolis. Vis dėlto pavojus gyvybei tebegrėsė, teko skubiai ieškoti naujų kovos priemonių. R.Vilkevičienė kartu su gydytojais hematologais rado informacijos apie sukurtą naują vaistą, tinkamą jos ligai gydyti. Tačiau šio medikamento dar nebuvo prekyboje, jį galėjai gauti tik dalyvaudamas vadinamojoje vilties programoje. Tokios programos metu klinikinius tyrimus perėjusį, bet dar neregistruotą vaistą farmacijos kompanija duoda išbandyti nemokamai. Deja, mūsų šalyje dalyvavimas minėtojo medikamento vilties programoje nebuvo galimas. Tada R.Vilkevičienė pati susisiekė su vaisto gamintojais, jie nurodė galinčių padėti gydytojų kontaktus. Ieškota galimybių patekti į vilties programas Švedijoje, Vokietijoje. Galų gale pavyko: pacientė iš Lietuvos buvo įtraukta į Didžiojoje Britanijoje vykdomą programą. Moteris išvyko į Londoną, kur itin brangų ir efektyvų vaistą gavo nemokamai. Šiuo metu Ramintos liga jau atsitraukusi, tikimasi visiškai pasveikti. Iš plakato besišypsanti jauna moteris ne veltui ragina, jog modernus gydymas turi būti prieinamas visiems. Ji šią problemą patyrė asmeniškai. Klaipėdietei N.Galvonienei lėtinė limfoleukemija buvo diagnozuota prieš penkerius metus. Klaipėdietei N.Galvonienei lėtinė limfoleukemija buvo diagnozuota prieš penkerius metus. Kai pritrūksta noro Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovą Laimoną Griškevičių džiugina, jog pagrindiniai modernūs vaistai po intensyvių ir ilgų pastangų tapo prieinami Lietuvos pacientams. Tačiau jis pabrėžė, kad kai kurios naujos technologijos Lietuvos pacientams yra visiškai neprieinamos arba prieinamos tik iš dalies. Šiuo požiūriu atsiliekama nuo daugelio Europos šalių. Mat atsiradus naujiems vaistams ir juos registravus, kitur jie dažnai iš karto gauna kompensuojamųjų statusą. Juolab pagrindiniai medikamentai, tikrai galintys padėti išgelbėti gyvybę. Tuo metu mūsų šalyje modernūs vaistai sunkiai skinasi kelią, o visos pastangos juos gauti atsimuša į finansavimo bei organizacines problemas. L.Griškevičiaus įsitikinimu, yra galimybių pasiekti, kad modernus gydymas taptų prieinamas visiems pacientams, kuriems jo reikia. Pirmiausia, įtraukiant ligonius į mūsų šalyje vykdomus naujų vaistų klinikinius tyrimus. Šitai jau išgelbėjo dešimtis kraujo vėžiu susirgusių Lietuvos žmonių gyvybių. Kiti būdai – sudaryti sąlygas ligoniams dalyvauti vilties programose, pagreitinti jau registruoto vaisto kompensavimą. „Negalime sakyti, kad Lietuva yra tokia valstybė, kuri neturi pinigų niekam naujam. Kaip parodė praktika, tai netiesa. Dabar mūsų žmonės jau gauna bazinį modernų gydymą. Tiesa, tą, kuris buvo atrastas prieš dešimt ar daugiau metų. Svarbiausias yra pacientų, gydytojų bei sveikatos politikų noras pakeisti esamą situaciją. Taip pat – kompleksinis požiūris, pasitelkiant klinikinius vaistų tyrimus, vilties programas, vaistų kompensavimą bei ekonominius svertus. Tik tuomet gyvybes gelbstintis modernus gydymas taps prieinamas visiems kraujo vėžiu sergantiems pacientams", – LŽ teigė L.Griškevičius.
Posted on: Mon, 16 Sep 2013 19:07:56 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015