Po kažkiek laiko. Ankstus rytas. Dar neprašvitę. Šalta. Gatvėse tuščia. Važiuoju iš Ukrai, tpfu tai yra iš Ukmergės į Vilnių. Pravažiavus grožio saloną, karšta karšta ašara nurieda skruostu, - aš kažkada čia kasdien lankydavaus! Bet kas dabar patikės? Ech, tada mane žinojo net amerikiečių politologai, buvau šalies valdove! Ar vadove? Koks skirtumas? Na nieko, išeis Viktoras... O per radiją skambėjo Povilaičio Sudeginti tiltai Tai buvo vienos ponios istorija.
Posted on: Tue, 03 Dec 2013 06:37:25 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015