Prisiminiau vieną istoriją,labai liūdną. Mažame miestelyje,apsuptame ežerų,gimė maža mergaitė,didelėm žydrom akim.Bėgo metai,ji augo,bet niekaip negalėjo atsistoti ant savo mažų dailių kojelių.Kada pastebėjo tėvai,buvo pradėtas gydymas,mama nuėjo ilgą vargo ir bemiegių naktų kelią,kol mergaitę pastatė ant kojų,mergaitė vystėsi gerai,vis gražėjo,lankė mokyklą,mėgo šokius,draugus,džiaugėsi gyvenimu.Tik gyvenimas jos buvo labai sunkus,slėgė skurdas,tėvelio kasdieninis girtavimas. Vieną gražų rytą,gryžęs tėvelis iš eilinės nakvynės milicijoje,nes buvo sumušęs mamą,nusprendė,kad yra skriaudžiamas ir negerbiamas,susikrovęs savo nedidelę mantelę,net neatsisveikinęs,išėjo ir paliko mergaitę,jos sesutę ir visai mažytį broliuką.Gryžus mamai iš darbo,visi trys strikinėjo ir krykštė iš laimės: tėvelis išėjo,tėvelis išėjo,jau niekad nebeskriaus mūsų mamytės! Mamytė,deja nebuvo sužavėta,kaip vienai užauginti tris vaikučius!!! Bėgo dienos,mamytė sukosi kaip išmanė,tvarkė,remontavo apleistus namus,dirbo,augino vaikus,vaikai padėjo vienas kitam.Mėlynakei mergaitei tęko prižiūrėti savo mažesnę sesutę ir broliuką. Tėtis savo šeima nesidomėjo,susirado kitą šeimą,o vaikam teko kęsti skurdą,nepriteklių,o mėlynakei mergaitei maudė kojeles,eidama miegoti,susiriesdavo kuo daugiau į kamuoliuką,kad skausmas sumažėtų ir jis praeidavo,o kitą dieną ir vėl tas pats. Atėjo metas,kai mergaitė tapo dailia mergina,baigė mokyklą ir išvažiavo pratęsti mokslų,mama svajojo,kad dukra taptų medike.Įpusėjus mokslams,gydytojai siūlo juos nutraukti,nes dėl sveikatos bus problema dirbti tokį darbą,bet mergina tęsia mokslus ir juos baigia.Čia taip pat būta skurdo ir nepritekliaus,badavimo dienų,mama stengėsi padėti kiek galėdama,o tėtei visiškai nerūpėjo.Mergaitė dar sugebėdavo padėti ir savo sesutei,bei broliukui,atsisakydama savo kąsnio,atveždavo jiem kokį skanėstą,ar rūbelį. Mergina gauna diplomą ir išsiunčiama dirbti,pagal savo profesiją.Svetimas miestas,aplinka,blogos gyvenimo sąlygos pakerta merginos sveikatą ir jai suteikiamas neįgalumo laipsnis. Tai buvo siaubinga diena jos gyvenime,važiuodama į komisiją,ji naiviai tikėjo,kad gaus gydymą ir bus sveika,o gavo invalidumo pažymėjimą visam gyvenimui.Gryždama namo,nebematė kelio per ašaras,dūžo paskutinės viltys. Bet reikėjo gyventi toliau ir spręsti problemas,skųstis nebuvo kam ir niekam tai nerūpėjo. Mergina gryžo į savo pamėgtą miestą,nors per didelius vargus,nes nenorėjo išleisti valdžia, ir ėmė darbuotis,čia įsikūrė ir puikiai jautėsi,atsirado gerbėjų,buvo laiminga,neskaitant skaudančių naktimis kojų,kai susirieti į kamuoliuką ir praeina. Bėgo jaunystė,visko daug buvo,kaip ir pas kiekvieną jauną žmogų,meilių ir išsiskyrimų,mergina buvo graži,miela ir draugiška,traukdavo visų akį,šiek tiek raišdavo,bet kas nenorėjo,nepastebėjo. Ir vieną dieną,ji sutiko tą vienintelį,kuris pakėlė,ant rankų ir nunešė prie altoriaus. Mergina tapo laiminga moterim,susilaukė sveikų gražių vaikučių,turėjo viską,ką kadaise svajojo,gražią šeimą ir jaukius namus.Tik siugriuvo kojelės,kurios ir taip vos laikėsi ir skausmas tapo nebeiškenčiamas,šeima palaikė,sakė vežiosim vežimėly,neliūdėk,viskas bus gerai,bet viena bėda nevaikšto,prisidėjo kitos ligos,nesibaigiantis ligoninių maratonas,bet moteris nepasidavė,palaikė šeima. Medicina žengia į priekį,moteris gavo naujas kojas ir tapo pilnavertis žmogus,galintis laisvai judėti ir be skausmų,nors tam tikri apribojimai yra,bet tai niekis,palyginus,ką jai teko iškęsti. Jos tėtis taip ir nesužinojo,kaip sekasi jos naujagimei,nors matėsi per tą laiką ne kartą,kai tėtis atgulė sukaustytas ligos,dukra jį dažnai lankydavo ir niekada nesiskundė.Pamatęs tėtis jos gražią šeimą,braukdavo ašaras,jo anūkai jam buvo svetimi,o kitų neturėjo,nes tik naujagimė dukra išdrįso lankyti savo tėtį,kiti vaikai tokio tėčio atsisakė. Prieš du metus tėtis iškeliavo anapilin,nusinešdamas su savimi skaumsmą ir neištaręs SUDIE. O gyvenimas bėga,nieko nelaukdamas,šiandien moteris laiminga savo gyvenimu,apsupta meile, globa,anūkais,džiaugiasi savo jaukiais namais,kurie atsirado,taip pat labai sunkiai,didelių vargų dėka,nes niekas nepadėjo,niekas nieko nedavė. Ir vis tik gyvenimas yra gražus ir gera gyventi,nepatyręs sunkumų neįvertintum gyvenimo ir to ką turi. :) Smile (:
Posted on: Tue, 19 Nov 2013 14:48:40 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015