Šiukšlių žemynas Ramiajame vandenyne Turbūt nerastume pasaulyje protingesnio, bet tuo pačiu ir kvailesnio padaro nei žmogus. Štai vartoti tai jis moka puikiausiai, tačiau tinkamai sutvarkyti to, kas lieka po besaikio vartojimo vis dar nesugeba. Kam atliekas tvarkingai surūšiuoti, jei jas galima tiesiog išmesti į atvirą vandenyną. Mėtė, mėtė ir primėtė tiek, kad užtektų naują valstybę įkurti, savo dydžiu prilygstančią Ispanijos ir Prancūzijos teritorijai. Tokio dydžio šiukšlių žemyną, dar kitaip vadinamą „plastiko sriubą“, 1997 m. aptiko būriuotojas Charlesas Moore‘as, nusprendęs sutrumpinti savo kelionės maršrutą ir pasukęs Los Andželo kryptimi tiesiai per Šiaurės Ramiojo vandenyno sūkurį. Būriuotojai šio regiono paprastai vengia, nes toje vandenyno dalyje beveik nebūna vėjo ir vyrauja itin aukštas oro slėgis. Laivui slystant vandens paviršiumi, Moor‘o nuostabai aplink plūduriavo daugybė šiukšlių. Šis vaizdinys visiems laikams pakeitė būriuotojo gyvenimą. Entuziastingas keliautojas tapo savamoksliu okeanografu ir aplinkosaugos aktyvistu. Mokslininkai juokais vadina Ch. Moore‘ą Ramiojo vandenyno šiukšlių atradėju. Taigi, kas tai per žemynas? Ramiajame vandenyne, tarp Japonijos ir Amerikos vakarinės pakrantės, apsupdamos Havajų salas, plūduriuoja didžiausias pasaulio sąvartynas. Beveik visos šiame pusrutulyje į vandenyną patenkančios atliekos galiausiai susitelkia į dvi šiukšlių dėmes, kurias nuolat maišo ir vienoje vietoje išlaiko Ramiojo vandenyno srovės. Atliekų juosta prasideda maždaug už 500 jūrmylių nuo Kalifornijos pakrantės ir tęsiasi per visą šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį palei Havajus ir beveik pasiekė Japoniją, rašo britų dienraštis „The Independent“. Pasak mokslininkų, ši milžiniška plastiko šiukšlių sala spračiai plečiasi ir šiuo metu dvigubai viršija kontinentinės JAV dalies plotą. Šiame plote galima išvysti ko tik geidžia širdis – nuo „Lego“ kubelių, įvairių kamuolių ar paprasčiausių plastikinių maišelių iki guminių valčių. Mokslininkų teigimu, penktadalis šių šiukšlių išmetama į jūrą iš laivų ir naftos platformų. Likusi dalis atkeliauja iš tiesiai iš sausumos. JAV okeonografas Curtis Ebbesmeyeris šią sankaupą lygina su savotišku gyvu organizmu, teigdamas, jog „jos juda ratu kaip didžiulis gyvulys be pavadžio“. Koks šio šiukšlyno poveikis gyvajai gamtai galima tik spėlioti. Tačiau faktas yra vienas – naudos čia neįžvelgsi ir su žiburiu rankose. Pusiaukėlėje tarp Šiaurės Amerikos ir Japonijos stūgso nedidelė Midvėjaus sala, be jokių pramonės centrų, greitojo maisto restoranų ir didelių greitkelių. Jos gyventojai galėtų papasakoti begalę iškalbingų istorijų. Jie jau pernelyg nesistebi pamatę keistai atrodančius ir keistai besielgiančius paukščius. Tarkime, kad ir ši istorija apie albatroso jauniklį. Vieną karštą vasaros popietę šis jauniklis žvaliai ir karingai strykčioja, o kitą diena jis jau guli susmukęs ant pilvo. Dar po kelių valandų jis nugaišta. Salos biologas Johnas Klaviteris paukščio istoriją atskleidžia neištardamas nė žodžio. Jis apvertė gaišeną ant nugaros ir peiliu perrėžęs pilvą ištraukė gelsvą, išsipūtusį skrandį. Iš jo pabiro įvairių spalvų plastiko gabalai. Ir Toks reginys salos gyventojams jau tapo kasdienybe. Vien Midvėjaus saloje albatrosai savo jaunikliams sušeria apie 5 tonas plastiko. Pasak Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos, plastiko šiukšlės vandenynuose kasmet nusineša daugiau nei milijoną paukščių ir per 100 tūkst. Jūrų žinduolių gyvybių. Taigi gyvūnai minta ryškiaspalvėmis plastiko šiukšlėmis. Būtent šios atliekos sudaro 90 procentų visų vandenynuose plūduriuojančių šiušklių. Jei anksčiau tokios šiukšlės suirdavo veikiamos saulės ir sūraus vandens, tai šiuolaikiniai plastiko gaminiai yra tokie patvarūs, kad Šiaurės Ramiajame vandenyne plūduriuojančiame sąvartyne galima rasti prieš 50 metų pagamintų daiktų. O kas toliau? Vien žmonių noro ir rankų nepakaks tokiam kiekiui šiukšlių panaikinti. Tačiau gerų idėjų netrūksta. Štai Nyderlandų mokslininkai neseniai paskelbė apie projektą „Perdirbta sala“ („Recycled Island“). Olandų specialistų komandos tikslas– surinkti mažiausiai 44 mln. kilogramų šiuo metu Ramiajame vandenyne plūduriuojančių plastiko atliekų ir jas perdirbti į žmonių gyvenamą salą. Netgi numatyta preliminari salos įkūrimo vieta. Ji driektųsi Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose, palei Havajų salyną nes čia dėl veikiančių jūros srovių ir oro masių judėjimo plastiko atliekų sankaupa yra ypatingai didelė. Idėja atrodo utopinė, tačiau juk viskas ir prasideda nuo idėjų. Belieka tik tikėtis, kad artimiausiu metu ji bus įgyvendinta. Daugiau straipsnių ekologijos tema skaitykite: roslekas.wordpress
Posted on: Wed, 13 Nov 2013 20:34:51 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015