Diena žymiajame kurorte - Balchašo mieste Važiavom čia, žinodami, kad Balchašo miestas stovintis stebuklingai smaragdinio Balchašo ežero pakrantėje – žymus Kazakstano kurortas.Tikejomes grožio ir įspūdingos gamtos. Bet tai ką pamatėme – viršijo mūsų suvokimo ir fantazijos ribas.Tokio apleisto miesto nesu regėjęs . Atrodytu, kad vietiniams gyventojams, juos supanti aplinka, daiktai, pastatai, gamta – visiškai nerūpi. Netgi , atrodo, kad Balchašo gyventojai garbės reikalu laiko niokojimą ir destrukciją. Suklypę namai, masė apleistų, pusiau sugriuvusių pastatų, šiukšlių ir kažkokių amžių pabaigusių daiktų kalnai, nežinia kodėl išrausta žemė, duobės ir kalnai žemių, pradėtos ir nebaigtos statybos- čia tiesiog neutralus pastebėjimas. Ir visas šitas chaosas apgaubtas šalia stūksančio metalurgijos kombinato tirštų dūmų. Aštuoni kaminai varo dūmų debesis ir tik vėjo kryptis skelbia smarvės nuosprendi vienam ar kitam miesto rajonui. Tai mūsų viešbutis Žemčiužina, kokie penki kilometrai už miesto – išties - tiesiog perlas visoje šioje Balchašo miesto sumaištyje. Bet ir jis apsuptas mūsiškio kirtimų taboro stiliaus namų, su dar išradingesnėmis tvoromis iš lentgalių ir visokių neįdentifikuojamų dalykų.Na, bet šiandien poilsio diena ir ilsimes kaip kas nori. Miegojome iki devynių. Gerai išsimiegojome. Mūsų numeris be rankenos iš vidaus – vietoj jos sklastis, kaip kokiam tvartelyje. Tualete rankenos irgi nėra - tai prausiames ir reikalus tvarkom pravėrę duris. Bet kambarys didelis . Vos šimtas metrų nuo ežero kranto. Tiesa prie ežero negalim patekti, nes varteliai užrakinti, o varteliai kokių keturių metrų aukščio. Tai net Balys neketina lipti per tvorą. Papusryčiaujam – kiaušinienė lėkštėje, Ant lekštės krašto ketčupu išrašyta DOBROJE UTRO. Balys su Sigitu išlekia pasivažinėti motociklais, dar Baliui reikia surasti remonto dirbtuves ir suvirinti duslintuvą, kuris beveik nulūžo trankantis per duobes, Valius neša mūsų pasus registruoti į policijos nuovadą, o mes su Andrejum ir Vilium važiuojam žvejoti. Gal bent legenda apie gausias žuvis Balchašo ežere yra teisinga?- Važiuokit į Žaliąjį Iškyšulį – ten visi žvejoja – sako viešbučio mergina. Maždaug parodo kryptį ir mes išvažiuojam.Per visą miestą linguojam laviruodami tarp duobių. Sekdami merginos kelio legendą ,patenkame į metalurgijos kombinato teritoriją. Viskas ūžia, rūksta, slampinėja paišini darbininkai raudonais šalmais . Apsisukame. Pasiklausiam kelio ir važiuojam toliau.Kaip bekelės varžybose pasiekiam kažkokią a la pionierių stovyklą - pusiau sugriuvisią, pusiau sukiužusią – čia ir yra tas Žaliasis kyšulys. Prižiūrėtoja už du šimtus tengių – tris litus – atrakina vartus ir lėtai važiuojam vaiduoklių miestu.Kiauksėdami mus vejasi sargybiniai šunys. Didžiausias jų – katino gabaritų. Randame molą ir žvejai ieško vietos mėtyti blizges. Krantas akmenuotas, akmenys dideli ir vaikščiot reikia atsargiai. Tolėliau dar kokie penki žvėjai sėdi sumerkę meškeres. – Mes žvejojam ant duonos arba kukurūzų – sako žvejys Sergėjus.Pafotografuoju juos , o tuo tarpu Andrėjus pagauna salatį.- maždaug pusė kilogramo – sako Andrėjus. Dar po kelių minučių Andrėjus pagauna antrą tokį patį salatį.Kadangi nesiruošiam namie gaminti – tai su žuvim nusifotografuojam ir paleidžiam. Dar kokią valandą vyrai paspiningauja, bet daugiau nepagauna. Vėl pro suklypusius, matyt dar nuo tarybinių laikų likusius stovyklos namelius judam namo. Vartų moteriškė sako, kad vasarą toks sugriuvęs namelis be jokių komunikacijų kainuoja tris tkstančius tengių – tai maždaug penkiolika dolerių parai. – Nes Balchašas yra žymus kurortas – sako vartų moteriškė.Ir mes traukiam link namų – link brangiausio Balchašo viešbučio Žemčiužina. Čia vienam žmogui naktis taip pat kainuoja tris tūkstančius tengių.Bet čia yra pilstomo alaus ir daug maž tvarkingas kiemas, ir net internetas yra. Linguojam per lauko kelius pro rūkstantį fabriką . Per kokį puskilometrį nuo mūsų iš vagonų pasipila kažkokios liepsnos - ant geležinkelio šlaito lyg lava teka išlydyto metalo likučiai kibirkštys ir debesys dūmų iki dangaus. Burnoje jaučiam kažkokį rūgštų skonį. – Koks čia užteštumas – sako Vilius ir mes skubam nuo tų dūmų pabėgti.Gryžtam . Andrėjus labai patenkintas – Galėsiu girtis draugams, kad pagavau žuvų Balchaše- sako linksmai.Važiuodami namo prasilenkėm su Sigitu ir Baliu kurie motociklais nulėkė į miestą. Sigitas už nugaros vežėsi Jolantą, o Balys – Františeką. Už kielių minučių Vilius gavo žinute kurioj kavinėj jie sustojo. – Važiuojam pas juos – sako Vilius ir as užsiropščiu ant motociklo. Vilius išvairuoja pro taboro tvoras ir tiesiojoj padidina greitį. Vėjas pučia į veidą, bega ašaros ir nieko nematau. Senokai nevažiavau motociklu. Kavinę ir draugus - radom .Norėjom suvalgyt šašlyką, bet kai atnešė – jis buvo iš kremzlių ir lašinių - tai atsisakėm valgyt.Pirmą kartą kazachstane gavom netikusio maisto.Kavinė vardu Piramida – tai jei būsit Balchaše – ten neikite. Visa motociklų kolona lekiam per miestą. Dar apžiūrim metalurgų kultūros namus, užsukam į parduotuvę ir jau žinomais keliais gryžtam namo. Visi susirenkam viešbučio kavinėje, dalinames įspūdžiais. Balys suvirino duslintuvą ir savo honda užlėkė į smėlio kalną, o Sigitas nugriuvo užbuksavęs papludimy. Bet nieko neatsitiko ir abu vienas per kitą pasakoja savo nuotykius. Valius visą dieną pravargo su tom pasų registracijom ir nelabai maloniai kalbėjo apie policininkus. Mes papasakojom apie fabriką ir apie Andrėjaus laimikius. Dar kiek laiko ir kalbos po truputėli tyla. Vienas po kito einam miegoti, nes ryt keltis prieš šešias. Šeštą ryto turime išsikraustyti iš viešbučio, o mūsų laukia šeši šimtai kilometrų kelionės per dykumas, stepes ir laukinius kazakstano tyrus nežinia kokiu keliu. Saulius Paukštys, Balchašas, 2013.09.20
Posted on: Sat, 21 Sep 2013 19:55:22 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015