Ir Gintaro straipsnį: Protėvių palikimas – Sodnai (Sodai) Aukštą protėvių Suvokimą ir dvasines galias parodo lietuviškų Sodnų (sodų) kūrimo tradicija. Be abejonės, tai sakralią prasmę turintis mūsų Protėvių palikimas, kuris šiandien dar nėra pakankamai įvertintas, ištirtas ir žinomas. Pasinaudosime hermeneutikos mokslo teikiamomis galimybėmis, nagrinėjant šio mūsų etnokultūros reiškinio – Sodno – interpretacijos reiškinius, lyginant juos su pasaulyje egzistuojančiais, mūsų suvokimu giminingais reiškiniais. Šis tikrovės interpretacijos būdas, suprantama, negali pretenduoti į galutinę neapskundžiamą tiesą, nebūdamas ir hermeneutika siaurąja prasme, o tik bandymu perteikti platesnį Sodno kaip reiškinio, turinčio dvasinę reikšmę ir gilias šaknis, suvokimą. Sodnai yra nuostabus senovės žmonių gilios dvasinės pasaulio pajautos įrodymas, o taip pat - jų abstraktaus mąstymo demonstracija. Šios sakralios geometrinės formos (tradicinis Sodnas yra oktaedras, - tai du tetraedrai, piramidės, suliestos pagrindais) praktiškai skleidžia Darnos virpesius, Prabočių Dvasią ir Visatos suvokimą. Tai lyg mūsų tautinis Feng Shui arba Vaastu. Todėl apie Sodnus galime kalbėti trimis lygmenimis. Pirmasis – vadinkime jį etnologiniu, akivaizdžiuoju. Antrasis lygmuo yra energetinis, Sodno skleidžiami virpesiai. Ir trečiasis- dvasinis, pamatinės Sodno dvasinė raiška. Simboliška tai, jog su Sodnais susipažinau Krivių krivaičio Jono Trinkūno troboje Dvarciškėse, kur sėdėjau ant kėdės kambaryje, o priešais mane, virš stalo, kabėjo Sodnas. Tuomet nusistebėjau – kaip galėjau šio tautinio stebuklo neįvertinti anksčiau! Man tai buvo tikras atradimas, įstabus, lietuviškas sakralinės geometrijos reiškinys. Akivaizdus įrodymas, kad senieji lietuviai ne tik kad nebuvo laukiniais, gyvenusiais medžiuose ir neturėjusiais kultūros, kaip dabar bando vaizduoti kai kurie lietuvių istorikai-cinikai, tačiau giliai gyvenimą ir jo ritmą, Rėdos įstatymus jautusi gentis. Tiesa, ši senolių pajauta ženkliai skiriasi nuo dabartinio intelektualaus „protuko“ suvokimo, kuris savo intelektualiais instrumentais tiesiog negali aprėpti, suvokti šios gelmės, jos visuminio pobūdžio. Etninės kultūros tyrinėtojas Vaclovas Mikailionis teigia, jog „Mūsų civilizacija, iš tiesų, yra kitokia, ją vadinu virpesių, dainavimo civilizacija. Lietuvoj kažkokiu būdu buvo labai stipriai išsaugota senoji išmintis.“ (užrašė autorius 2012 lapkritį). Gal todėl iki šiol Sodnai nebuvo deramai pagerbti bei suprasti. Atvirkščiai, atrodo, buvo beveik prarasti. Tik dabar jie vis plačiau, nors vis dar pavienių entuziastų pastangomis, ėmė išnirti į plačiuosius visuomenės gyvenimo vandenis. *** Sodnų kūrimas yra „galbūt bandymas sieloje atrasti mūsų protėvių dvasią, pirmapradį tautinės dvasios grūdą“, – sako Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja, tautodailininkė Sodnų kūrėja Marija Liugienė. (LRytas, priedas „Ūkininko patarėjas“, 2010.04.16.) Pasak jos, šis šiaudų vėrinėlis įprasmino tobulo pasaulio sukūrimo idėją ir siejosi su dangaus sodu – rojumi, arba dausomis. Pakabintas palubėje sodas sukurdavo šventinę erdvę apie stalą ir būtinai turėjo suktis: kuo greičiau, tuo geriau – buvo tikima, jog besisukantis sodas ne tik apvalo namus, bet ir pripildo geros energijos, harmonijos, sutarimo, tvarkos. „Prisiminkime: tradicinis sodas – piramidės formos, o jos savybės, energetinis poveikis ne tik žmogui, bet ir jo aplinkai yra moksliškai patvirtinti“, - pastebi tautodailininkė. Vaclovas Mikailionis taip pat patvirtina Sodnų veikimą: „tikrai, sodnai turi savo energetinį poveikį. Ir šis poveikis yra labai švelnus, atsargus ir gražus. Todėl ir vadinasi: sodas...(...) Informacinė-energetinė pasaulio struktūra mums buvo ne paslaptis. Sodas – tai reiškia įvaldyti energetiką mažąja, namų ūkio, prasme. Juos, pavyzdžiui, dovanodavo šeimai, įsikeliančiai į naują namą. Būta įvairių sodų formų: ir kubas ir eglutės. Yra prielaida, jog naujametinės eglutės atsirado vėliau, kaip Sodno forma. Sodas visuomet kabodavo taip vadinamame „gerajame“ namo kampe. Tai energetiką tvarkantis, balansuojantis, reguliuojantis dalykas. Ką Sodnas daro tame „gerajame kampe“ – ten statomas pietų stalas, suolai, dedama duona, kuri, uždengta lininiu rankšluosčiu, daug ilgiau negenda. Visi, susėdę prie šio stalo, jaučiasi gerai. Protėvių namai taip pat buvo statomi, atsižvelgiant į iš žemės einančias energetines linijas.“ (užrašė autorius 2012 lapkritį). Sakoma, jog “šiaudelių sodas galbūt veikia tarsi antena, lyg pagrindiniu kanalu siunčiamų Visatos bangų keitiklis ir perdavėjas“. (Rasa Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai. p. 75) Trikampis yra dvasingumo pasireiškimo skvarma (forma), tai lyg statybinė medžiaga dvasiniame pasaulyje. Jei fiziniame pasaulyje tokia forma yra keturkampis (plyta, namas, langas ir t.t.), tai dvasiniame – trikampis ir jo atspindys danguje bei žemėje. Išeina gardelė iš trikampių, lyg Visatos dvasinis modelis – holograma. Kupolas – palapinė. Pilot‘o Baba ašramas, Kumbha mela šventė, Indija. 2013 m. Sakralinės geometrijos mokslas teigia, jog ir patys lygiakraščiai trikampiai, iš kurių sudarytą Sodnų erdvinė struktūra, turi didelę galią. Toks trikampis yra gaunamas iš dviejų susikertančių per savo centrus apskritimų. „Lygiakraštis trikampis (...) yra tas pamatas, ant kurio buvo pastatytas sakralinės geometrijos pastatas (...) kvadratinė skaičiaus 3 šaknis negali būti išreikšta racionalia kalba ir yra giliai metafizinė realybė. Šis trikampis pasižymi puikiausiomis energijos sklaidos savybėmis. Pati lygiakraščio trikampio forma apsprendžia jo puikias šviesiosios energijos, siunčiamos dideliais atstumais, generatoriaus savybes.“ (S.M. Neapolitanskis. Sakralinė geometrija.) Dvasinis Sodno lygmuo – tai pati dvasios užuomazga, jos pasireiškimas. Idėja, kuri pasaulyje pasireiškia per dvejybę ir yra atsveriama trečiąja galia, iš kurios ta dvejybė ir kilusi. Įsivaizduosime paprasčiausią dvasinį trikampį: viena kraštinė yra vyras, o kita – moteris. Prieš tai jų susitikimą laimina Apvaizda. To susitikimo rezultatas dvasiniame plane – meilė (trikampio viršūnė). Rezultatas fiziniame plane – vaikutis (žemyn nukreipto trikampio viršūnė). Gauname oktaedrą. Tokių trikampių-oktaedrų galėtume išskirti labai daug. Neutralus išskiria vyrišką ir moterišką pradus. Vyksta gyvenimo pasireiškimas. Ar turiu pasiduoti gamtai? Ar turiu ją nugalėti? Teisingas atsakymas: turiu rasti vidinę harmoniją BŪTI joje. Ją pritaikyti savo reikmėms tik tiek, kiek tai būtina. Tai dvasinės Darnos principas, kuris gali būti nubraižytas dvasinio trikampio pavidalu. Trikampyje praeitis – dabartis – ateitis, nukreipta į viršų viršūnė yra mūsų vidiniai motyvai, norai, siekiai troškimai, o trikampyje viršūne į apačią – tų siekių praktinis rezultatas. Praeitis – mano likimas (karma) ir įvykdyti poelgiai, dabartis – savo paskirties (laisvės ir pareigos santykio) šiame pasaulyje suvokimas. Ateitis, šių dviejų dėmenų santykis. Praeityje viešpatauja lemtis, ateityje – laisva valia ir virš jų – paties žmogaus suvokimas. Taip Apvaizda sąžinės pagalba nušviečia kelią. Dabarties momentas – lyg matematinis nulis, jame galiu būti kūrėju, magu, savo gyvenimo operatoriumi. Todėl apatiniame trikampyje – šio suvokimo atspindys žemėje, mūsų veiksmų rezultatas. Kai mūsų sukurtas dvasinis trikampis atsispindi danguje, gauname štai tokią skvarmą. Tai taip vadinamos Suvokimo piramidės. Apatinis trikampis – tai vis aukščiau paminėti praeitis (karma) – suvokimas-sąžinė ir ateitis arba laisva valia. O viršutinis trikampis, tačiau jau viršūne apačion – to suvokimo, sąžinės įprasminimo, atgajos vyksmas, Malonės nusileidimas. Matome, kad paminėtos dvasinės skvarmos ir yra būdingiausi Sodnų pavidalai. Iliustracija iš J.Vaiškūno straipsnio „Sodas ir Visata“ Juk nebūtų jokio pasaulio, atgajos (evoliucijos), jei už pasireiškimo nestovėtų dieviškumas, dvasia. Todėl už kiekvieno dualumo plyti vienybė. 2+1 yra pasireiškimas ir vienovė už jo. Žmogus, matantis pasaulį per pasireiškimus, mato tik juos – jis materialus ir nestabilus. Jis teisus, kai kalba apie išorės dualumą ir šių pradų kovą. Tačiau taip pat neteisus tas, kuris sako, jog pats dualumas yra vienis. Tai labai giluminis ryšys: dviejų pasireiškiančių pradų, kovojančių tarpusavyje ir taip sukuriančių pasaulio judesį, dinamiką, santykis su tuo, kas nekintama, dieviška. Už dviejų ieškok trečio, ieškok dvasiniu žvilgsniu, nes šis lygmuo gali būti atskleistas dvasine akimi. Kaip poetiškai rašė XIX a. mistikas Eliphas Levis, trejybė egzistuoja begaliniame erdvės aukštyje, aukščiausiame taške, kuris dviem tiesiosiomis ir išsišakojusiomis linijomis sujungiamas su Rytais ir Vakarais. Sakoma, kad netgi gėris ir blogis yra atsveriami trečiąja dalimi, piramidės viršūne. „Vadinasi, egzistuoja du priešingi principai: gėris ir blogis?“ – sušuko Manio mokiniai. Ne, du visuotinės pusiausvyros principai nėra priešingi, nors tokie atrodo, nes vienatinė išmintis sustato juos vieną priešais kitą. Gėrį – iš dešinės, blogį – iš kairės, bet aukščiausia Malonė virš jų abiejų, ir ji priverčia blogį tarnauti gėrio triumfui ir gėrį – blogio ištaisymui. Harmonijos principas – vienovė... (Eliphas Levi. Transcentendinės magijos doktrina, p. 71) Tai didžioji paslaptis, kurią suvokti sunku. Sodnas savo ramybe ir tykiu vedimu į taikingą pusiausvyrą pamažu grynina žmogų, stiprindamas gerąsias savybes ir tirpdydamas tai, kas negera. Tokia yra dvasinė trikampio bei oktaedro esmė. Šis pasireiškimas yra visuotinis ir nepriklauso nuo tautos, odos spalvos ar gyvenamos teritorijos bei laikmečio. Jei šiuos dalykus pažino senovės egiptiečiai, indai ir kitos senosios civilizacijos, turime pagrindo manyti, jog senovės baltų (lietuvių) žyniai panašiai suvokė dvasinę realybę. Sodnas gali būti to įrodymu. Jo geometrinės struktūros, šis tobulas išbaigtumas yra būdingi aukštiesiems dvasiniams pasauliams, giliausiems dvasinio suvokimo klodams. Juk fizinis pasaulis tokių skvarmų sukurti negali. Gamtos pavidalai apvalūs, labiau aptakūs: medis, lapas, akmuo. Sodno pavidalą galėjo sukurti tik gilus, abstraktus, dvasinis protas-pajauta. Štai kaip, pasak sakralinės geometrijos teorijos, atsiranda trikampis ir oktaedras: *** M.Liugienė paaiškina Sodnų semantiką. „Nagrinėjant žodžio „sodas“ semantiką, galima išskirti kelis aspektus. Lietuvių kalboje žodis „sodas“ šiandien suvokiamas kaip „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai“. Tos pačios šaknies yra žodžiai „sodyba“ arba „soda“ – neišskirstytas kaimas. Lietuviški žodžiai su ta pačia šaknimi „sodrus“, „sotus“ nusako sotumo, prisisotinimo, pertekliaus būseną. Galima sakyti, kad „sodas“ – žmogaus sukultūrinta erdvė. Jos kūrimas turėjo sutapti su žmogaus vidinės harmonijos augimu, saugumo didėjimu.“ (LRytas, priedas „Ūkininko patarėjas“, 2010.04.16.) Pasak etnologo Jono Vaiškūno, ši būsena mūsų kalboje nusakoma žodžiu „sodnus – tai ramus, nesmarkaujantis nuo aistrų atsiribojęs, vidinės harmonijos ir darnos sodą susikūręs žmogus. O simbolinio apeiginio sodo kūrimas – tai kelias į gamtos darną, į dvasinę Romuvą.“ (J.Vaiškūnas. Sodas ir Visata. Liaudies kultūra, 1992, Nr.4) Beje, mano amžinatilsy Babytė sakydavo ne „sodas“, o „sodnas“ -"einu į sodną". Matyt, tai bus archaiškesnė žodžio „sodas“ forma. Jeigu sodnus - tai ramus, darnus, beaistris žmogus, tuomet eiti į sodną - tai eiti į vietą, kurioje galėtum tų savybių pasisemti bei jas kurti. Rusų etimologai pažymi, kad slavų žodis „sad“ yra kilęs iš „sedti“, reiškusio „sėsti“ ir senojoje rusų kalboje žymėjusio taip pat ir medį, augalą. (J.Vaiškūnas. Ten pat). Tačiau lietuvių kalboje yra dar vienas žodis „sėti“, giminingas žodžiui „sėdėti“, kuris, manytume, artimesnis Sodnų etimologijai. J.Vaiškūnas pabrėžia, kad lietuviški žodžiai sodrus, sotus bei, pavyzdžiui, lotynų kalbos žodžiai su šaknimi „sat-„, pavyzdžiui, satio – maitinti iki soties, prisotinti; sėja; sodinimas, nusako sotumo prisisotinimo, visokio pertekliaus būseną. (J.Vaiškūnas. Ten pat). Įdomios žodžių ir sąvokų sodnas ir sodas hermeneutinės sąsajos su sanskritu. Sanskrito žodis Sada reiškia kažkokį švarų nenutrūkstamą vyksmą, sad - amžinas, esantis, Būtis, Tiesa, Dievybės epitetas, pvz. Sada Šiva. Sadhu šventas, teisingas žmogus. Sad - taip pat reiškia uždangą, apsaugą. Sad - sėdėti, ypač šventų aukojimų metu (anglų sit). Taip pat turi ir savo neigiamą aspektą. Sad yra liudesys (anglų sad - liūdnas). Taip pat - bėda, griovimas, išsekimas ir t.t. Tai lyg dvi gyvenimo puselės. Toks yra ir Dievas Šiva - tiek Kūrėjas, nuosaikus medituotojas, tiek griovėjas, šalinantis visa, kas paseno ir turi būti pakeista nauja kokybe. Sodnas taip pat turi šias dvi gyvenimo puseles: skleisdamas švaros ir Darnos virpesius jis šalina visa, kas šiai darnai trukdo išsiskleisti. Griauna tai, kas atgyveno ir turi pasitraukti. Sanskrito žodis „sat“ – labai plačias reikšmes apibrėžiantis žodis-sandas, reiškiantis tam tikrą sąmonės būseną, tiesą, būtį grynuoju, tyruoju pavidalu, Visatą, kosmosą. Sanskrite žodis sadhana reiškia dvasines pratybas, praktikas, dvasinį kelią. Sulietuvinus, išeitų sodana arba sodna. Galima prisiminti ir lietuvių kalbos žodį sodoti, reiškiantį „laikytis vienodai“ (kalbant apie ligonio būklę, tačiau gal seniau šis žodis turėjo ir bendresnių reikšmių). Akivaizdus faktas, jog tiek Sodno kūrimas, tiek jo sąmoningas stebėjimas, buvimas jo energijos lauke yra dvasinė praktika. Sodnas puikus tuo, kad netgi nesąmoningas buvimas jo įtakos lauke keičia žmogų, jį ramindamas ir džiugindamas. „Visi išsikišę pavidalai (aukšti medžiai, bokštai, statūs stogai) kaupia visatos galių krūvį“ (Rasa Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai. p. 29), todėl ne išimtis yra ir Sodnas. Apibendrindamas sodo įvaizdį, J.Vaiškūnas teigia, jog esami duomenys „leidžia spėti jį buvus pakankamai talpia sąvoka, žyminčia sukultūrintą gamtinės ir dvasinės visumos sritį, kurią galima būtų palyginti su graikų kosmos“.(J.Vaiškūnas. Ten pat.) Todėl Sodno (sodo) reikšmės yra labai svarbios ir sakraliųjų Sodnų deramam supratimui bei gyliui išreikšti. Iliustracija iš J.Vaiškūno straipsnio „Sodas ir Visata“ *** Sakralinės geometrijos prasme, Sodnas (tradicinis oktaedras) yra vienas iš pirminių Kūrinijos archetipų, tai ir Pasaulio medis, ir dvasinės (Dievo ir Žmogaus) galios, pusiausvyra ir harmonija. Taip pat jis yra erdvinė struktūra, išreiškianti kryžiaus simbolio galią. O „kryžiaus ženklas turi tokią galią, kuri pajėgi išgydyti ligą, nukreipti negandą“ (Rasa Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai. p. 30;27;28). Sodnas harmonizuoja, suderina skirtingus elementus arba stichijas (ugnis, vanduo, oras, žemė) - bei juose glūdinčias vyriškąsias ir moteriškąsias galias. Taip sukuriama Oikumena - dvasinė žemė fiziniame lygmenyje, arba paprastai tariant, Dievo Karalystė. Pasak etnologo J.Vaiškūno, yra žinių, jog kai kur Lietuvoje Sodnas buvo vadinamas Rojumi arba Dangumi. „Be to, manydami, jog kalbos vystymosi kelyje, o galbūt ir mitiniu mastymu pagrįstoje žodžių daryboje, galėjo pasireikšti vadinamoji inversija, t.y. atvirkštinė garsų tvarka, žodžiui „sodas“ taip pat atrastume inversinį atitikmenį – „dausos“ (J.Vaiškunas... ten pat.) Lietuvių kalboje žodis „dausa“ reiškia kvėpavimą, dūsavimą, o taip pat – rojų („ Pasakų šalis mane labiau vilioja, negu dangaus dausa. Regis, jog angelai ir kitos palaimintos dvasios kitada norėjo čia padaryti žemės dausą [labai gražu čia] . Tėvas tapo toks geras, jog namie tikra dausa dabar.“ (zodynas.lt/terminu-zodynas/d/dausa)). Taip pat „dausa“ arba „dausos“ vartojamos ir platesne reikšme – tai beribė platuma, dangus. Taip pat viena iš galimų sodo kaip skando inversijų – žodžiai „medus“ bei „midus“. Dera prisiminti, kad midus taip pat ir ritualinis gėrimas. Planetų medis iš alcheminio viduramžių veikalo.(Udo Becker. Simbolių žodynas, Vilnius, 1995.) Tradicinio Sodno į viršų nukreipta piramidė išreiškia Ugnies elemento (nedera painioti su fizine ugnimi) pasireiškimą. Ugnis – tai aktyvioji energija, fizikiniais terminais tariant, elektrinė galia, šviesa. Tebūnie Šviesa: tos šviesos šerdis yra Ugnies elementas. Jos savybės yra karštis (šiluma) ir pasireiškimas. Žemyn nukreipta piramidė – išreiškia Vandens elementą. Tai priešinga Ugniai galia, turinti priešingas savybes. Pagrindinės – šaltis (vėsa) ir rišlumas. Šio elemento pagrindinė funkcija – sujungimas, fizikiniais terminais tariant, magnetizmas. Ugnis negalėtų egzistuoti, jei neegzistuotų priešingas polius - Vandens principas. Tai pagrindiniai elementai-galios, iš kurių viskas sukurta. Ugnis ir Vanduo taip pat gali būti pavadinti vyriškomis ir moteriškomis jėgomis, esančios tiek žmoguje, tiek gamtoje ir visame kosmose, Visatoje. Du antriniai elementai – tai Oras ir Žemė. Oras, būdamas neutralus, sukuria pusiausvyrą, balansuodamas pirminius elementus – Ugnį ir Vandenį. Tarp Sodno šiaudelių taip pat tvyro Oro elementas, tačiau tai - ne vien fizinis oras, tai universalios elementų savybės, kūrimo principai, galios. Elementai ir jų santykis veikia kaip dvasinių dėsnių praktinė raiška. Kitas antrinis elementas yra Žemė. Jis talpina savyje likusius tris, suteikdamas jiems formą. Sodno šiaudeliai priklauso šiai stichijai. Suteikdama formas, Žemė išveda ribas tarp elementų ir to pasekoje atsiranda laikas, erdvė, svoris, matas. Šis elementas, fizikiniais terminais, yra elektromagnetinės prigimties. Įjungus šį ketvirtąjį elementą, ima veikti likusieji trys. Tuo pačiu, taip atsiranda galimybė paaiškinti visą apreikštąjį pasaulį. Tai ir daro Sodnas, pats būdamas būtimi, Būtove visais lygmenimis. „Okataedras turi 8 plokštumas, 6 kampus ir 12 briaunų. Briaunos atitinka Zodiako ženklus. Kampai išdėstyti tokiu būdu, (...) kad kiekviename susitinka du elementai.“ (S.M. Neapolitanskis. Sakralinė geometrija.) Viso 26 taškai, kurie numerologiškai tampa 8. Aštuonetas – tai vienas švenčiausių skaičių lietuvių etnokultūroje... Kaip veikia Sodno galios? Ugnies elementas santykiauja su Oro elementu, imdamas energiją iš Dangaus. Tai viršutinė piramidės dalis, nukreipta į viršų. Apatinė piramidė yra nukreipta žemyn. Vandens elementas santykyje su Žemės elementu sukuria priešingą galios lauką. Abi šios galios susitinka pusiausvyros linijoje (dviejų piramidžių susiliečiantys pagrindai) harmoningai bendradarbiaudamos. Taip harmonija, bendradarbiavimo energija, yra paskleidžiama tiek plačiai, kiek įgalina Sodno išmatavimai, forma bei kitos jo savybės. Taigi keturi elementai bendradarbiauja tarpusavyje. Ugnis su Oru, Vanduo su Žeme, tuo pačiu, Ugnis su Vandeniu (šią jungtį balansuoja neutralusis tarpininkas Oras) bei Oras su Žeme, per tarpininkus Ugnį ir Vandenį. Ir visi jie Sodne yra dinaminėje pusiausvyroje. Šis elementų santykis turi visuotinį pobūdį. Etninės kultūros tyrinėtojas Vaclovas Mikailionis patvirtina minėtas įžvalgas savo tyrimais: „Tyrinėjau Sodnus ir virgulių pagalba. Kai jie sujuda, sujuda ir energetinis srautas, jis stiprėja. Tačiau net nejudėdami jie skleidžia tam tikrus virpesius. Iš viršaus, iš dangaus man rodo „ąžuolinį“ srautą, apatinė dalis, apatinis piramidės smaigalys, žemės energija arba taip vadinamas „liepinis“ srautas. Jie susitinka centre, kažkokiu būdu jungiasi ir iš kampų (ypač, kai sukasi), eina energetiniai pluoštai, lyg kokios „galaktinės rankovės“, transliuodamos mišrią (darnią) energiją. Faktiškai, tai energijos generatorius. Čia yra svarbūs keli dalykai: Sodne yra daugybė sluoksnių – piramidė ant piramidės, iki dešimties. Šios Sodnų formos... yra tikrai keistos, jos yra pranašesnės net už Cheopso piramidės formą. Kuria prasme? Ten yra tik pusė struktūros – imama energija iš dangaus. Žemės energijos ši struktūra neima, nors yra prielaidų, jog kai kurios Senovės Egipto piramidės turi ir požeminę formos dalį. Sodnas gi turi ir kitą, apatinę dalį, imančią energiją iš žemės. Iš esmės, Sodno pagaminimo medžiaga neturi reikšmės, nors, tradiciškai, jie buvo gaminami iš šiaudų.“ (užrašyta autoriaus 2012 lapkritį). Yra sakoma, kad Sodnas yra ne gaminamas, o auginamas. Jis „dažniausiai augintas iš įvairių javų šiaudelių, suveriant juos ant siūlų. Siūlai turį būti natūralaus pluošto, geriausiai – linas, kad neiškraipyti galių lauko, jėgų srautų. Senos sodų augintojos sako, kad vėrimo siūlas turįs būti be mazgų. Tačiau kaip tai atlimti, jau nebežino.“ (Rasa Ambraziejienė. Ten pat. p. 77). Tačiau ir mazgeliai turi savo prasmę. Kaip paaiškino patyrusi Sodnų augintoja iš Šiaulių Bronė Gricienė (stovykla „Sodo Rėda“2013.04.24), šie mazgeliai yra lyg užtvirtinti Sodnų augintojos palinkėjimai tiems, kam Sodnas tarnaus. Dažnai Sodnas yra auginamas konkretiems žmonėms ir progoms. Pavyzdžiui, vedyboms, vaikelio gimimui ir t.t. Tuomet Sodnų augintoja, užrišdama mazgelius lyg sutvirtina savo siunčiamą gerą žinią per Sodną. Todėl labai svarbi yra Sodno augintojo dvasinė švara ir vidinė motyvacija. Tuo nesunkiai galime įsitikinti patys: patyrusios Sodnų augintojos spinduliuoja vidinę šviesą, kurios sunku nepajusti. Šis darbas lyg pats pasirenka žmones – netyriems ir dar nepasiruošusiems, pernelyg materialiems net mintis neateina domėtis Sodnų rišyba, jų auginimu. Tačiau gavęs dovanų ar pirkęs Sodną, žmogus pamažu ima skaidrėti, valytis. Vidinės savybės ima atsiskleisti lyg savaime, be jokių pastangų. Svarbu, kad Sodnas kabėtų namuose. Jis yra puikiausia gimtadienio dovana artimam žmogui. *** Per Sodno sakralią geometriją galima suvokti ir protėvių pasaulėžiūros esminius elementus, kurie ten yra „užrašyti“. Šviesa gimsta iš Ugnies, o tamsa – iš Vandens. Be tamsos būtų neįmanomas ir Šviesos pasireiškimas. Šviesa ir tamsa gimsta iš dviejų pirminių elementų - Ugnies ir Vandens – santykio. Todėl šviesa pasižymi teigiamomis savybėmis (ne moraline prasme), o tamsa – neigiamomis. Šviesa sklinda ir plečiasi, tamsa traukia į save. Atsiradus ugniai (saulei) ir vandeniui (taip vadinamas mitinis „tamsusis vanduo“, kurį žymi vienas seniausių indoeuropietiškų skandų „nar“), virš vandens ima švilpauti vėjas ir pagaliau iš tamsaus vandens išnyra žemė. Vėliau atsiranda žmogus. Tai jo stebinti sąmonė, išsivadavusi iš minėtųjų priešybių poveikio (nebesitapatindama su jomis), gali pažinti pasaulį ir tapti laisva ir laiminga Visatos dalele, kuri nėra atskirta nuo visumos, besijausdama jos neatskiriama dalimi. Tuomet nevyksta tapatinimosi su vienu ar kitu visumos fragmentu. Šviesos ir tamsos santykis – daugumos religijų veiklos laukas. Visumos suvokimas peržengia dogmas ir proto sukurtus riboženklius, religijų sukurtus rėmus. Todėl ir sakome, kad mūsų protėviai „religijos“ neturėjo. Tai vėlesnis jau fragmentuotos sąmonės produktas. Išdava naujosios kultūros, kuri, tam tikra prasme, pelnytai galėtų būti pavadinta ir antikultūra. Kai kiekvienas mato savo gyvenimo fragmentą ir įsikibęs jo laikosi. Kai fragmentai supriešinami, gimsta jo didenybė konfliktas. Ir pirminė to priežastis – žmogaus fragmentuota pasaulėžiūra, ribotas pasaulio suvokimas. Savojo fragmento kėlimas aukščiau kitų, bendrumo stoka. Protėvių Dermė (Darna), per patirtį suvokdama pasaulio sandarą ir gyvenimo Galių pasireiškimus, žengia toliau, už jų, į Neapreikštojo sritį, kurią daug vėliau filosofas I.Kantas pavadins Noumenu (numenu). Ten atrasdamas Ramybę ir Pilnatvę, senovės žmogus su šia patirtimi sugrįždavo namo, tapdamas įkūnyta išmintimi, Žinyčia -Viedysta. Todėl Sodnas taip pat galėtų būti laikomas ir vienu iš Protėvių pasaulėvydos simbolių. Jame glūdinti Neapreikštojo paslaptis Protėviai siejo ir su paparčio žiedu, kuris, pasak legendų, kartais pražįstąs Rasų naktį. Šis dabar jau subuitintas pasakojimas senaisiais laikais žymėjo gilesnius dvasinius dalykus. Įdomu, kad tautinėje simbolikoje lygiakraštis oktaedras vadintas „paparčio žiedo simboliu“ bei reiškęs atsivėrimą, perėjimą, tiltą, o jo poveikis buvęs „praregėjimas, vyda, visažinystė“, tai „visuotinybės, Dangaus ir Žemės jungties simbolis. Paparčio žiedas – tai tiltas tarp Šiapus ir Anapus, arba anga Ten...“, taip pat šis simbolis žymėjęs šulinį, kaip atribotą „ypatingą plotą žemės paviršiuje“. „Čia reikia skverbtis gilyn, kasti šulinį. Šulinys – tai Žemės akis. Pro čia pasiekiame jos kraują – požemines tyriausio gyvybės vandens gyslas“ (Rasa Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai. p. 27;28;60;130). Iš: Rasa Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai. Taigi, Šventoji Ugnis ir jos atspindys požemių pasaulyje. Piramidė (šventasis kalnas) ir jo metamas šešėlis ant žemės, šiluma ir vėsa, tamsa ir šviesa, gyvenimas ir mirtis... Kartu šie trikampiai yra aliuzija į Rėdos ratą ir amžiną paties gyvenimo tėkmę. Abu trikampiai-piramidės vertikaliai sudaro Gyvybės ašį (Gyvenimo Medį). Visa Sodno struktūra kiek primena ir šiuolaikinę hologramą. Toroidinis hologramos modelis. Pagal: (es.paperblog/creando-nuestra-realidad-las-bases-del-holograma-889567/ ) Jei mintyse suvesime du oktaedro trikampius vienas į kitą, gausime bičių korį, kuris yra vienas Kūrinijos sklaidos archetipinių formų, įkūnijantis pusiausvyrą. Šiame koryje užkoduoti du susijungę trikampiai, žinomi įvairiose senovės kultūrose (Indijos kultūroje žinomas kaip Satkona arba Guru ženklas, hebrajų tradicijoje – Dovydo žvaigždė ir t.t.), kurios kiekvienoje akelėje persipina du trikampiai, sujungiantys Dangų ir Žemę, vyrą bei moterį... Tai oktaedro dvasinė tąsa, veiklos rezultatas. Senovės Romėnų mozaika. Iliustracijoje pateiktoje senovės Romėnų mozaikoje matome dar vieną mūsų tautinei kultūrai būdingą simbolį – gėlelę arba šviesos simbolį - kurioje taip pat yra užkoduoti du trikampiai vienas kitame. Šviesos simboliai. Iš: P.Dundulienė.Lietuvių liaudies kosmologija.Vilnius, 1988. Šioje iliustracijoje galime pamatyti, jog ši gėlelė turi labai gilias dvasines šaknis. Sakralinėje geometrijoje ji gaunama iš šešių apskritimų, vadinamų „gyvenimo sėkla“. Šioje skvarmoje galime pamatyti du trikampius vienas kitame. Tačiau tai – abstraktaus mąstymo sritis. Gyvenimo sėkla. Autoriaus iliustracijos. Tolesnė Šviesos gėlelės plėtra – taip vadinama Gyvenimo gėlelė, taip pat sutinkama įvairiose senovės kultūrose nuo Indijos iki Egipto. Dvasiniai ryšiai su Sodnais per sakralinės geometrijos skvarmų išsiskleidimą yra akivaizdūs. Gyvenimo gėlelė. Autoriaus iliustracijos. *** Horizontali plokštuma, kurioje abi piramidės liečiasi pagrindais – skleidžia harmoningus pusiausvyros virpesius. Pusiausvyra – tarp viršaus ir apačios, tarp Dangaus ir Žemės. Tai žinomos hermetinės aksiomos – kaip viršuje, taip ir apačioje – iliustracija bei praktinis įgyvendinimas. Jėzus šią išmintį perduoda kiek kitokiais žodžiais: „Kaip danguje, taip ir žemėje“. Ši sakralinė formulė ištarta veikia lygiai taip pat, kaip Sodnas – pamatytas, paliudytas, pajaustas. Tai mūsų protėvių pajauta, tik užrašyta ne žodžiais, o geometrinėmis struktūromis. Tuo pačiu, visa ši struktūra, ne tik kažkuri jos dalis, spinduliuoja šią pusiausvyrą ir pilnatvę. Gydytoja doc. dr. Sigita Lesinskienė pasidalino savo patirtimi: „Kaip Sodnai gali veikti dabarties žmogų? Kodėl jie reikalingi? Jie ne tik harmonizuoja, skleidžia savą energiją: mes kaip būtybės, esame daugiasensoriniais (įvairiais jutiminiais) kanalais jaučiantys žmonės. Tiek man, tiek, manau, ir kitiems žmonėms, būnant šalia Sodno, norisi nurimti, pabūti, patylėti. Net jei žmogaus protas to nesupranta, žiūrint į šį kabantį erdvinį vaizdą, informacija įeina per akis: ne per protą, ne per žodį, o kitais kanalais. Tai vaizdinio matymo srautas, kuris skleidžia žmoguje harmonijos, suvokimo, darnos virpesius. Pravalo ir atveria suvokime. Tu žiūri ir esi šalia, šios bangos veikia. Jei matai darnų, teisingą Sodną ir jo figūras, vien tai, kad jas matai, jau veikia savaime, pabudina paties žmogaus vidinius virpesius ir suvokimus: juk kiekvienas turime savyje dieviškumo pajautimą. Tu žiūri ir Esi. Ir nieko nereikia aiškinti. Jei ištariamas žodis, su juo galima pasiginčyti. Su Sodno skleidžiamais virpesiais ginčytis neišeitų.“ (užrašyta autoriaus 2012 lapkritį) Todėl Sodną galėtume pavadinti lyg sąmonėjimo, gilesnės pasaulio pajautos skatinimo, lavinimo prietaisu. Ir šis prietaisas veikia dieną ir naktį, gaudamas energijos iš pačios gamtos, nes jis ir yra pati gamta, jos dvasinis atspindys, jos skvarmoje įkūnytas virpesys, lyg nuolat besiskleidžiantis žiedlapis, stebuklo laukas ir galia... Pasiremkime pavyzdžiais. Indijoje yra braižomos labai panašios į Sodnus grafinės skvarmos iš dvasinių trikampėlių, vadinamos jantromis. Garsiausia iš jų, Šv.Motinai priskiriama Šri Jantra. Joje galime išskirti ir oktaedrą, primenantį mūsų tautinį Sodną. Kaip yra dirbama jantrų pagalba? Tai energetinis veikimas, siekiant pažadinti žmoguje snaudžiančias dvasines galias tam tikrų geometrinių skvarmų pagalba. Šri Jantra Kaip vyksta darbas? Yra trys pagrindiniai būdai. Žmogus žiūrinėja jantrą nuo centro į kraštus. Žvilgsnis keliauja koncentriškais ratais iš centro į pakraščius. Šis būdas vadinamas Atgajos (evoliuciniu) būdu ir asocijuojasi su paties gyvenimo, Visatos gimtimi iš vieno taško, Vienatos būties ir tolesne skvarmų plėtra, gyvenimo sklaida link vis sudėtingesnių pavidalų ir pasireiškimų. Antrasis būdas yra žiūrinėti į jantrą nuo pakraščių link centro. Tai Ingajos (involiucinis) būdas, kai stebėtojo sąmonė sugrįžta į pirminę būseną, iš kurios viskas prasidėjo, į simbolines Motinos Gamtos Įsčias, tašką, iš kurio prasidėjo pasaulis ir žmogus. Ir trečiasis būdas – žiūrėti į visą jantrą iš karto, išcentruotu žvilgsniu, taip apjungiant du pirmuosius būdus. Taip stebėtojas sukuria (perkelia) jantros energijos atspindį į savo kūną, žadindamas savo dvasines galias. Ima atbusti Motinos Gamtos energija, kurią senovės indai pavadino Šakti. Ši moteriška galia žmogaus kūne turi susijungti su vyriškąja, Šivos galia. Sujungus Žemę su Dangumi savyje, gimsta naujas suvokimas. Pasak indiškųjų tantrinių mokymų (nepainioti su kartais Vakarų pasaulyje propaguojamomis grubiomis seksualinėmis praktikomis) šis Tėvo ir Motinos energijų sujungimas, atliktas žmoguje, sutaiko priešingų ženklų galias, suteikdamas gilų žinojimą ir platų sąmoningumą, atsiskleidžiant Visatos slėpiniams ir giliausioms paslaptims. Tai žmogus tapsmas šventuoju žmogumi. Kaip bebūtų, kiekvienas gali įsitikinti: žvelgiant į Sodną, jį jaučiant, esant jo virpesių lauke, bemat atsiranda ramybė ir tylusis džiaugsmas, lyg regint tobulą Visatos vaizdinį ir žodelis „lyg“ atkrenta savaime... Poveikį dar labiau sustiprina taip vadinami energetiniai Sodnai. Tokių Sodnų dvasinė gardelė yra šiek tiek pakeista: iš lygiakraščio trikampio jis auginamas kiek labiau suplotu, artėjant prie taip vadinamos „auksinės“ proporcijos (aukščio santykis su pločiu lygus 1,618). *** Kai Sodnas sukasi ratu pagal savo vertikalią ašį – skleidžia plačiai šiuos harmoningus virpesius. Kiek plačiai? Šis klausimas laukia savo tyrinėtojų. Matyt, yra tiesioginė priklausomybė nuo Sodno didumo, nuo jį užauginusio žmogaus švarumo ir jo vidinės motyvacijos. Šį sukimąsi galėtume pavadinti išoriniu, fiziniu, jis matomas visiems. „Jei taip tobulai dera Žemės ir Dangaus trikampėliai, kartu sudarydami darnią visumą, tai ir žmoguje įmanoma suderinti kūną ir sielą (...) Užtat Sodas, šiaudelių vėrinys (...) yra materijos, daikto sudvasinimo pavyzdys dieviškumo įliejimas į žemę žmogaus, kuris savo ruožtu yra laikino kūno ir nemarios sielos jungtis, pastangomis.“ (Rasa Ambraziejienė. Ten pat. p. 82) Žinių apie šį derinimą galime surasti druidų arba Vydos, mokymuose. Ten kalbama, jog „žmogaus esybę sudaro ne tik fizinis kūnas, tačiau ir trys energetiniai laukai – gyvasties, jausmų ir minčių“. (V.Mikailionis, V.Gibavičius. Vyda. Žynių pratimai.Vilnius, 1994, p.9). Jeigu žmogaus energetiniai laukai neišlavinti ir veikia neharmoningai, toks žmogus bus neramus, impulsyvus ar pernelyg sentimentalus ir t.t. Per įvairias praktikas yra siekiama šiuos laukus sustiprinti ir suderinti tarpusavyje, kad jie veiktų harmoningai. Žemiau pateiktame paveikslėlyje matome, jog suderinti žmogaus energiniai laukai praktiškai yra dvasinių trikampių (tuo pačiu ir Sodno) eksplikacija į žmogaus kūną. Todėl žvelgiant į Sodną, būnant su juo ir jo energijos lauke, galima jį „išauginti“ savyje. Ir tada palaipsniui pasieksime būseną, kai trys energiniai laukai susilies „į vieną galingą sudėtingą lauką, o tas apgaubs visą mūsų kūną ir padės užmegzti glaudesnius ryšius su aplinka, su gamta, su Visata“. (V.Mikailionis, V.Gibavičius. Ten pat, p.10). Iliustracija iš: V.Mikailionis, V.Gibavičius. Vyda. Žynių pratimai.Vilnius, 1994. „Tas sudėtingas laukas padės mums ne tik tobulai valdyti visus savo gyvybinius procesus, t.y. išlaikyti gerą sveikatą, bet ir pajusti pasaulio galias, valdyti ir suvokti visa tai jausmais bei protu. Protas padės giliau mąstyti, pasitelkęs jausmų atveriamą informaciją, o kūnas ne tik netrukdys ir neblaškys, bet padės mūsų esybei atsiverti pasauliui“. (V.Mikailionis, V.Gibavičius. Ten pat, p.10). Esame įsitikinę, jog toks pat vyksmas žmogų gali ištikti, sąmoningai pasinaudojant Sodnų galia. Tačiau tam jau neužtenka vien pasyvaus buvimo. Reikalingos labiau išplėtotos praktikos, pavyzdžiui tokios, kokias aptinkame senovės indų Jantros tantroje ar druidų Vydoje. Gal būt, ateityje atsiras pasišventusių ir tyrų žmonių, kurie šias buvusias (manome jas buvus) praktikas atkurs, rekonstruos. Viena iš jų pateikiama teksto pabaigoje. *** Tačiau yra dar vienas sukimasis, vidinis - dvasinis, pagal horizontaliąją Sodno ašį. Kai visa struktūra ima simboliškai suktis šiuo ratu (ne fizine prasme), gaunamas Rėdos ratas, įkūnijantis gamtos ir tvarinių cikliškumą, išsitęsiantį į Amžinybę. Šiame vyksme nelieka nei viršaus, nei apačios, nei dangaus, atskirto nuo žemės – tik Žvelgiančiojo sąmonė, sąmoningumo blyksnis, žvilgsnis užu uždangos, vienu metu būnant „čia“ bei „ten“. Taip pasiekiama suvokiančiojo dvasinės pusiausvyros-ramumos arba sodnumo būsena. Teosofinis Rėdos ratas. Senosioms kultūroms būdinga gili Dermės (Darnos) pajauta. Sodnas atspindi visą pasaulį, Visatą, nesuskirstytą dalimis. Jis vientisas, nefragmentuotas, o pilnas, todėl pasiruošusios sielos gali būti suvoktas savojoje Pilnatvėje. Gi fragmentuotas suvokimas kuria priešpriešas ir karo (fronto) linijas, priešpastatant gyvenimo fragmentus priešais vienas kitą. Sodnas šias karo linijas sutaiko ir paverčia taikos linijomis, sąjungininkėmis, besisukančiomis bendru ritmu sakraliosios visumos labui ir visų gyvų būtybių dvasios gerovei. Šiame vyksme nėra ko pridėti ir nėra ko atimti. Sodnas yra pilnas ir pastovus, tvarus ir ramus. Gal kiek šaltokas? Mūsų protėviai tai išsprendė, struktūros viduje ar iš išorės pakabindami mielus lietuviškus paukštelius, kurie liudija seną tradiciją bei abstrakčiai struktūrai suteikia šilumos bei žmogaus – gamtos - dieviškumo vienovės alsavimo. Pasak Marijos Liugienės, paukštis lietuviui įprasmino dangaus ir žemės ryšį, buvo tikima, kad protėvių vėlės išskrenda Paukščių taku, o pavasarį ant jų sparnų kartu su šiluma, sugrįžtančia saule grįžta atgal. (LRytas, priedas „Ūkininko patarėjas“, 2010.04.16.) Gal būt tai senolių reinkarnacijos metafora? Toks cikliškas besikartojantis išėjimas-sugrįžimas? Jei žmogus yra gamtos dalis, tuomet tai, kas būdinga gamtai, turi būti būdinga ir žmogui. Jei grįžta pavasaris, sugrįžta ir žmogus. Nėra amžino pragaro ir amžino rojaus. Tai byloja šie maži paukšteliai, lyg senojo protėvio palaiminimai ainiui, ataidintys iš amžių glūdumos. Sodnas – lyg atvira gyvenimo knyga: imkiet mane ir skaitykiet, o skaitydami – permanykiet. Tik skaityti šį raštą dera mokytis. Žmogaus protas čia nedaug padėti gali. Pirma, teks pripažinti Sodną esant gyvastyje (protu ir, svarbiausia, širdimi), vėliau – prajausti jo skleidžiamus virpesius kūnu bei akimis. Tuomet – susitaikyti su pačiu savimi, suderinti savuosius virpesius su Sodno skleidžiamais. Tai reiškia susitaikymą su viskuo, kas Yra, su visu pasauliu: žmonėmis, situacijomis, likimu, gamta ir t.t. O jau tuomet vyksta slėpiningas šio nuostabaus ir sakralaus Rašto suvokimas. Rašto, kuris yra užrašytas dvasiniame pasaulyje. Kaip rašė antropoteosofas Rudolfas Štaineris, „…tikrasis Raštas yra tik tas, kuris perskaitomas dvasių pasaulyje.“ Šia prasme, Sodnų raštas bei nešama žinia yra tikri, autentiški, nešantys pačią Gyvatos Esmę, ir Sodnu šios visuotinės gyvasties Esmingumas yra tvirtai paliudytas. Ar kiekviena šiais laikais išleidžiama knyga pasižymi tokiomis savybėmis? Suvokiantis šį raštą žmogus jau nebus vien supuvęs rastas, plaukiantis pasroviui gyvenimo upe – jis taps savo gyvenimo Kūrėju, dalindamasis šviesa su sutiktaisiais. Šiuolaikiniam pasauliui labai trūksta harmonijos. Per nuolatinę skubą žmonės praranda gyvenimo pojūtį, šį Esmingumą, kuris ir yra tikroji gyvenimo pajauta. Tuomet lieka tuštuma ir pats skubėjimas dėl savęs paties. Suprantama, vien Sodnų energijos neužtenka žmonių nemokšiškumui ištirpdyti. Tačiau, jei Sodnas kabėtų kiekvienuose namuose, mokyklose, ligoninėse, valdžios ir viešosiose įstaigose, kuo plačiau, gal tuomet pusiausvyros ir harmonijos žmonių ir visuomenės gyvenime atsirastų daugiau. Gal būt, tai ir yra Sodnų misija dabarčiai, Protėvių pagalba amžininkui, palaikanti ranka iš gilios praeities klodų. Taip Sodnas liudija savimi: ši praeitis gyva. Jis ramiai kabo ir lėtai sukasi, skleisdamas savuosius palaiminimus. Tuomet tauta jaučiasi gyva ir bunda po gilaus ir ilgo žiemos miego. *** Ir vis tik: gal visa tai, kas čia pasakyta yra tik noras, tik fantazija? Gal mūsų protėviai nebuvo viso to supratę, o Sodnas, tik paprastas etnologinis faktas, tik atsitiktinumas, tautinis žaisliukas iš šiaudų, visai atsitiktinai, jo kūrėjams nežinant ir nesuvokiant, įgavęs ir dvasinių galių keisti pasaulį ir žmonių sielas? (šią kaitą esant gali paliudyti daugelis). Klausykite širdies, intuicijos ir ji nurodys jums kelią. Viename televizijos filme nuskambėjo šie prasmingi žodžiai: „Tauta, kuri neprisimena praeities, yra niekas. Mes esame tai, kuo jau kartą kažkada buvome. Pažadame visada prisiminti, kad niekas nebūtų užmiršta“. ( Iš filmo „Toledas“) Tai labai svarbu: esame tai, kuo jau kartą kažkada buvome. Per pakilimus ir nuopuolius. Tai svarbu visad prisiminti. Viename iš šventųjų Rytų knygų yra užrašyti žodžiai, suvokus kuriuos, gal būt galima pasiekti ir Sodnų dvasinę šerdį. „Nes tavo viduje yra pasaulio šviesa, Vienatos šviesa, kuri turi šviesti kelyje. Jei tu negali pamatyti jos savyje – beprasmiška jos ieškoti kitoje vietoje. Ji – ne tavyje, nes pasiekęs ją, tu prarasi save. Ji nepasiekiama, nes amžinai juda atsitraukdama. Tu įeisi į šviesą, tačiau niekada nepaliesi Liepsnos...“ (Е.П. Блаватская. Книга золотых правил. 1991, c. 16). Sodnų žinia yra begalinė, jos siekimas yra amžinas judėjimas Šviesos link. Niekas negali pasakyti, kad „jau pasiekė“, nes tai reikštų atsitraukimą, užsivėrimą, kai tuo metu atsiveria vis nauji Būvos lobiai. Tai yra nuostabus kelias Namo. Abstraktus dvasingumas, tylus ir kuklus, virš religijų ir organizacijų, prieinamas visiems Žemės žmonėms. Populiarėjant Sodnų auginimo menui, jis galėtų tapti reikšmingu mūsų tautos indėliu į viso pasaulio dvasingumo talpyklą. Ir tebūnie taip. 2012 lapkritis – 2013 balandis. Dvarciškės-Strūnaičiai-Vilnius. Gintaras Ronkaitis P.S. Praktika su Sodnais (Oktaedru): Atsisėskite arba atsigulkite patogiai, atsipalaiduokite. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Vizualizuokite Sodną. Dabar įsivaizduokite save Sodno viduje. Tai ne tiek fizinis Sodnas, kiek geometrinė struktūra – oktaedras – iškylanti jūsų vaizduotėje. Viena piramidė iškyla virš jūsų kūno, o kita, simetriškai jai, išsidėsčiusi apačion. Abiejų piramidžių pagrindas yra kvadratas. Jeigu jūs gulite, esate tame kvadrate, kūnas jame sutelpa. Piramidė virš jūsų ir piramidė žemiau jūsų visiškai vienodos ir simetriškos. Jei jūs įsivaizduojate save stovintį ar sėdintį, oktaedro išilginė ašis eina per jūsų kūno centrą. Svarbiausia – jūs turite visu kūnu atsidurti įsivaizduojamo Sodno viduje. Tai yra pusiausvyros sukūrimo, energijų subalansavimo, praktika. Praktikos metu tampame lyg tarpininkais tarp Žemės ir Dangaus galių. Tarpininkais tarp dieviškųjų Tėvelio ir Motulės – vyriško ir moteriško bendrosios sąmonės aspektų, juos subalansuojant ir taikinant. Jie taip pat – simboliniai protėviai, tautos ir giminės pradininkai bei globėjai. Taip atsiduriame giluminės tautos (giminės) viduje, taip ima atsiskleisti jos Esmės, įgaunama Ramybė, saugumas (protėvių apsauga). Jūs paklausite – ar be šito jos neturime? Turime, tačiau savo sąmoningomis pastangomis užmezgame tampresnius ryšius bei stipriname. Nurimę taikoje įgyjame Žemės ir Dangaus galių. Praktika paprasta, tačiau stipri. Sodnas sukuriamas jūsų vaizduotės pagalba. Jis gali būti bet kokios spalvos (arba bespalvis), juolab, spalvos gali keistis: atpalaiduokite protą ir tiesiog „pamatykite“, nereikia nieko daryti specialiai, kažko laukti ar tikėtis. Viskas vyksta lyg savaime. Svarbiausia – įsivaizduoti, kad esate Sodno (oktaedro) viduje. Jeigu, tarkime, jūs vizualizuojate save gulintį, abiejų piramidžių pagrindas ribosis su jūsų kūnu. Jei įsivaizduosite save sėdintį, oktaedro ašis eis per jūsų kūno centrinę ašį (linija, einanti per viršugalvio centrą kūnu žemyn). Taip pat jūs patys galite išsirinkti bet kurią vietą Sodno viduje. Galite atsidurti piramidės viršuje arba būti viename iš kampų, o gal – apačioje. Išlaikykite save įsivaizduojamo Sodno viduje keletą minučių. Bandykite prajausti šį buvimą, atpalaiduokite protą, priimkite visas patirtis, kurios ateis, esant Sodno viduje, tačiau nieko specialiai nelaukite ir nesitikėkite. Patirčių nebuvimas taip pat yra patirtis. Gal būt patirsite savo ramybės ir pusiausvyros akimirką. Diena po dienos padėtys ir vizualizacijos gali keistis. Svarbiausia būti (jaustis) Sodno (geometrinės figūros oktaedro) viduje, kuriame turi tilpti visas kūnas. Visa kita, ką pamatysite, nėra tiek svarbu. Po praktikos neskubėkite keltis, pabūkite ramybėje minutę kitą, susitelkite į savo kvėpavimą, pojūčius ir mintis, sąmoningai stebėkite ir atskirkite, kas vyksta su jumis šiuo konkrečiu momentu.
Posted on: Tue, 18 Jun 2013 12:35:22 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015