Ko verta aplinkos apsauga? qrz.lt/ly2pj/ko-verta-aplinkos-apsauga/ Pasakojimas apie tikrus įvykius nutikusius man su Alytaus RAAD. Pradedu rašyti tikrą nutikimą su manimi. Pasakojimas vertas detektyvu vadintis. Istorija apie moralę, principingumą ir žmogaus orumą. Dažnos kalbos, kad Lietuvoje gyvuoja Laisvė ir Teisingumas, kad gyvename Demokratiškoje visuomenėje, tikrovėje pasirodo, kad viso to, kas paminėta labai trūksta, šalis pasmerkta ristis į ekonominę bedugnę. Valdininkija, kurią išlaiko žmonės mokamais mokesčiais, veržia žmonėms kilpas ant kaklų. Taigi, pasakojimą reiktų pradėti nuo B. Čepulio, gyv. Pušyno g. 11, Alytuje. Šiandien jis pensininkas, jo išsilavinimas – 4 klasių. Save vadina Garbės šauliu, dažnai dėvi karišką uniformą. Šias eilutes rašantis, taip pat pensininkas gyvenantis Dzūkų g., bet gimęs ir užaugęs Pušyno 15. Č ia praleidau vaikystę, jaunas dienas, todėl pastatytas ūkinis pastatas, kuriama randasi garažas man - didelė vertybė. Susiklostė, kad šiuos kaimynus vienija bendras kelias, tai – įvažiavimas, jis nėra kieno nors privati valda. Tiesiog jis yra ir juo gali naudotis kas norįs, tai miesto žemė, ji neprivatizuojama. Taip ir parašyta visuose dokumentuose. B.Čepulio nuosavybės teise žemės sklypą sudaro apie 9.5 aro, mano sklypas, kiek mažesnis – 6 arų, be to sklypas kaip pleištas, taip kadaise architektai formuodami Kurorto gyvenamą kvartalą, užprogramavo nesantaiką žmonėse, kadangi apriboją galimybę tiems pleištams (sklypams) ribotis su keliu. B. Čepulio motyvacija aiški, jis niekada neatsižadės siekio uzurpuoti bendrą įvažiavimą, todėl jis įvažiavimą laiko savo kiemu, su ta intencija ir suformavęs sklypą, didesnį žemės plotą skirdamas sodui ir papildomai jį aptvėręs tvora. Akivaizdu, kad siauras įvažiavimas B. Čepulio, tartum žirklėmis apkarpytas, kasmet po pėdą prijungiamas prie jo nuosavybės teise valdomo sklypo, traukiasi, kaip ta ekonomika Lietuvoje. Įvertinant tai, kad B. Čepuliui reikia kasdien važinėti, parsivežti malkas, kitus daiktus, jis tarytum Sueco kanalas, intensyviai naudojamas. Nesutikdamas su valdžių istorijos raidoje, kad minėtu įvažiavimu reikia dalintis, jau dvidešimtmetis, kaip pačiais įvairiausiais būdais man kerštauja. Reiktų pagirti B. Čepulį už racionalumą, tenkinant savo šėtonišką aistrą panaudojus Alytaus RAAD skyrių. Vėliau pamatysime, kaip aplinkos apsauga tapo jo rankose šantažo vėzdu. Liepos 15 d. dirbau darže, tai už šimto metrų nuo aprašytos vietos. Į kiemą įsibrovė ketvertas, pradžioje pamaniau, jog tėvas su žmona, atsiveda savo dukteris. Vytautas Račkauskas, taip prisistatė aplinkos apsaugos vyr. inspektorius. Su juo Gerda Baublienė taip pat parodė tarnybinį pažymėjimą. Dvi merginos, kurias palaikiau mokinukėmis, pažymėjimų neturėjo. - Ar galėtumėme su jumis nueiti ir apžiūrėti UAZ automobilį, kuris stovi ties jūsų garažo vartais, B. Čepulio kieme, - klausė V. Račkauskas. - Jokių problemų, tik esu įsitikinęs, kad iš jo neturėtų tekėti tepalai, - atsakiau. Ėjome įvažiavimu, mano sklypo ribose stovintis UAZ jų nedomino, jie tiesiog užėjo į mano sklypą ir žiūrinėjo jame daiktus. - Šis variklis negali būti čia, jis privalo būti patalpoje, reduktorius juk su tepalu, taip pat jam čia ne vieta, o tie cilindrai, kaip ir amortizatoriai yra taršos subjektai, jie privalo būti pašalinti iš sklypo, jiems vieta garaže, - mokė mane V. Račkauskas. Inspektorė Gerda Baublienė komandavo fotografuoti išvardintus daiktus, uoliai su foto aparatu jaunoji inspektorė be pažymėjimo, fotografavo vis paimdama į kadrą ir mane. Jaučiausi, kaip koks kriminalinis nusikaltėlis. Spėjau tarti tik kelėtą žodžių, kad visi agregatai be tepalų ir jie neteršia žemės grunto, bet V. Račkauskas nepasidavė, - jie kažkada turėjo tepalus, vadinasi jie dabar išbėgę. Į man nuosavybės teise įsibrovė B. Čepulis, jis šaukė, - ten, štai ten žiūrėkite, kur visureigis Land Rover stovi. Visų akys nukrypo į paslaptingą vietą, kur matėsi išlieta tepalo dėmė, iš greta stovėjusi tepalo talpa nebuva sklidina.Šią aplinkybę įvertinsiu tik vėliau, vadinasi tepalas papiltas, jis pats savaime neišbėgo. Labai nustebau, - B. Čepuli, prašau apleiskite, ir jūs visi išeikite, nes turite leidimo įeiti į mano valdą, demonstratyviai išėjau ir aš. - Esu valstybės pareigūnas, turiu teisę apžiūrėti daromą pažeidimą, - ir toliau vaikštinėdamas po sklypą, antrino inspektorius V. Račkauskas. - Kodėl neapžiūrinėjate UAZ automobilio, taigi dėl jo čia susirinkome ir pavedimą tam turite, nors surašytas klaidingai, visiškai neteisingai įvardijama, kur pastatytas UAZ, turiu dokumentus, galiu parodyti, - tikėdamasis sugrąžinti pareigūnus į protą, kalbėjau. Susėdome į aplinkosaugininkų automobilį ir sugrįžome į Dzūkų g., maloniai pakviesdamas į pavėsinę. Į ten atnešiau ir dokumentus, didelio susidomėjimo jie neparodė, išrašė man kvietimą atvykti į Alytus aplinkos apsaugos departamento skyrių, ten sako ir susipažinsime su dokumentais. - Matote, jūs užteršęs visą savo kiemą, taip negalima ir po UAZ automobiliu matosi nubėgę tepalai, - įtikinamai dėstė inspektorius V. Račkauskas. - Kodėl jūs klaidingai teigiate, kad teršiamas gruntas tepalais, neradome nei vienos dėmės, turite foto nuotraukas. UAZ automobilis taip pat neteršia, prašau sugrįžti ir įsitikinti, nebent kas papylė, - paprašiau visos delegacijos sugrįžti į Alytaus RAAD skyriaus išduotame pavedime nurodytą objektą. Tą šimtą metrų atvažiavau su aplinkosaugininkų automobiliu. Akivaizdu, mano garažas jiems nerūpėjo. Komisija apžiūrėjo, patvirtino visi, kad iš automobilio UAZ teršalai net nelaša, - tai gal lietaus lašai, man pasirodė, - tarė V. Račkauskas. Žiūrėjau į pareigūną su išsprogusiomis akimis ir galvojau ar tai avinas, at koks kitas gyvūnas prieš mane, - kodėl jūs toks šališkas, pareigūnę, gal tai kieno nors užsakomoji akciją vykdote, - klausiau jo. - Patrauktumėte iš šios vietos automobilį ir pasibaigtų visi reikalai, - tarė V. Račkauskas. Priėjęs B. Čepulis ėmėsi vėl savo monologo, kaip jam čia negera, kaip aš jam trukdau gyventi, - negaliu aš vesti tolimesnės diskusijos, apskritai šis žmogus nesugeba logiškai mąstyti, jam rūpi tik klaidinti pareigūnus ir šmeižti mane. - Jonai, kaip sekasi, tiesė ranką iš B. Čepulio kiemo gilumos, pasirodęs vyriškis. - Gerai, - sakau, nusišypsodamas. - Kas, tas vyras, - tyliai paklausė mane į šalį pasivedėjęs inspektorius V. Račkauskas. - Tai buvęs Alytaus Civilinės gynybos departamento viršininkas, vėliau tapo LK bataliono vadu, kartu kurį laiką tarnavome kariuomenėje, - atsakiau... Tęsinys bus...
Posted on: Sat, 03 Aug 2013 06:05:12 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015