Truputis intelektualios poezijos turetų Jus ikvėpti geriems darbams o gal ir susimastymuii apie mūsų nūdiena Lemtis Lemtis Kai žmogus jau būna pasirengęs ateiti į šį pasaulį, jį aplanko Viešpats Dievas su didžiule kailine kepure rankose. "Trauk", – sako Viešpats Dievas, ir žmogus ištraukia iš kepurės popierėlį su savo Lemtimi. Ir štai atkeliauja jis į pasaulį, atgniaužia kumštį – o popierėlio ir nebėr, ten pasiliko. Ir perskaityti nesuspėjo. Iš pradžių žmogus dar tikisi, kad popierėlis su lemtimi kokiu nors būdu iškris iš jo motulės, ir šliaužioja visur jai iš paskos, bet ne – nieko panašaus neiškrenta. Vadinasi, reikia žmogui pačiam savo apvalia galva su ausimis galvoti, dėl to jis ir padarytas žmogumi, o ne šešiakoje bybiene. Šešiakojei bybienei tai kas? – joje Lemtis mirtinai įmontuota, kaip spalvotų rūbų skalbimo programa automatinėje skalbiamojoje mašinoje. O žmogui vis pačiam tenka, vis pačiam. Štai ir plūkiasi jis, nelaimėlis. Gerai, jeigu jo Lemtis paprasta: sulaukti sūnaus, pasodinti medį ir panašiai, ir taip toliau. Arba, pavyzdžiui, vaikystėje susirgti kokliušu ir numirti. O jeigu jam lemta kirviu užkapoti senę priemenėj, kad kitas žmogus apie tai parašytų romaną? O jeigu nelemta, bet jis ėmė ir užkapojo? Iš tikrųjų sužinoti savo Lemtį nelabai sudėtinga: jeigu žmogus ką nors daro šiaip sau, ne už pinigus, ir iš viso tai niekam nachui nereikalinga, reiškia, kad būtent tai ir yra jo Lemtis. Kas kita, kad yra tokių žmonių, kurie šiaip sau apskritai nieko nedaro – be abejo, jiems sunkiau. Nuo kitos veiklos Lemties vykdymas skiriasi tuo, kad už jos atlikimą Žemėje nepriklauso joks atlygis, apdovanojimas bus vėliau, po mirties arba apskritai nebus, tai ne svarbiausia. Bet kad įvykdytų tai, kas lemta, žmogui reikia kažką valgyti, kažkaip gyventi. Štai jis ir užsiima įvairiausia nuobodžia bybiene, už kurią atlygis, atvirkščiai, priklauso tuojau pat arba blogiausiu atveju pirmadienį. Bet ir tai žmogui nesiseka, kadangi štai jis užsiima nuobodžia bybiene, užsiima ir staiga jaučia, kad laikas vykdyti Lemtį. Tokiu atveju jis privalo viską nedelsdamas mesti, pasiųsti visus nachui, išjungti telefoną ir vykdyti. Todėl, kad tai vienintelė priežastis, kodėl jis čia atsirado, nėra daugiau jokių kitų priežasčių ir nebus. O žmonės daužosi į duris, prievartauja telefoną, šaukia, tranko stalą kumščiu jam prieš nosį ir neduoda pinigų. Kadangi jie patys savąją Lemtį vykdo blogai, atžagariai – jie turi šeimą, vaikų, reikalų, piktą uošvę, darbą, mažai laiko. Ir jeigu jie mato žmogų, tvarkingai vykdantį savo Lemtį, juos tuojau pat ima dusinti Angina. Kadangi jie gerai žino, kas būna žmogui, kuris neįvykdo Lemties. Na, ar bent jau nujaučia. Miršta žmonės tik dėl dviejų priežasčių: kai jie jau būna įvykdę savo Lemtį arba kai Visata supranta, kad jie jos vykdyti ir nesiruošia. Visata, jos neapipisi. Dmitrij Gorčiov
Posted on: Tue, 27 Aug 2013 07:24:34 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015