Aš noriu vėl pagaut kablį rašant savo knygą, bet tuo pačiu ir bijau. Vis žadu prisėsiu va dabar, tikrai, dabar va, jau, bet vis neišdrįstu. Nes žinau, kad jeigu užsikabliuosiu, aš nieko daugiau nebedarysiu, tik rašysiu. Tai yra blogai, kai tiek darbų susikaupę. Vis gi mano kūnas priklauso realybei... Bet užtat koks būna geras tas jausmas, kai prisėdi ir per porą valandų prirašai penkis puslapius, idėjų tau dar daugiau kyla, o tu rašai, rašai, rašai... Pamiršti, kiek valandų, pamiršti, kad rytoj tau į darbus, pamiršti, kad turi artimų žmonių, tik apsigyveni tame knygos pasaulyje, kurį pats ir kuri. Iš esmės ir su daile būna panašiai, kai, pavyzdžiui, neini į paskaitas, nes tau reikia žūtbūt pabaigti darbą, kurį pieši savo malonumui, o ne todėl, kad reikia... Kitiems gal tai atrodo tik savo malonumui, o man tai ir mano malonumui, ir labai reikalinga, nes tai dalis manęs... Vaikštau aš čia jau per aplinkui su šito posto esme. :D Kažką tuom norėjau pasakyti, bet jau pamiršau ką. Reikia gal susikurti savo blogą, o ne terorizuoti feisbuką savo nuobodžiomis mintimis :D Tokios jau tos naktys ir tie ilgi vakarai. Reikalingi ne tik miegui, seksui ir alui, bet ir kūrybai :) Ai velniop, pasijungiu ką nors postrokeriško ir einu ką nors kurti. Susitiksim ryte. Labanaktis :))
Posted on: Fri, 15 Nov 2013 21:54:39 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015