Modernus kraujo vėžio gydymas - visiems Aistė - TopicsExpress



          

Modernus kraujo vėžio gydymas - visiems Aistė MASIONYTĖ Vilnietė R.Vilkevičienė itin brangų ir efektyvų vaistą Londine gavo nemokamai. Bendrijos "Kraujas" archyvo nuotraukos Vilnietė R.Vilkevičienė itin brangų ir efektyvų vaistą Londine gavo nemokamai. Bendrijos "Kraujas" archyvo nuotraukos "Aš pa­svei­kau nuo krau­jo vė­žio", – skel­bia ke­tu­ri be­si­šyp­san­tys žmo­nės, žvel­gian­tys iš šio­mis die­no­mis sos­ti­nė­je iš­ka­bin­tų pla­ka­tų. Skir­tin­gas on­ko­he­ma­to­lo­gi­nes li­gas įvei­kę pa­cien­tai sa­vo pa­vyz­džiu įro­do, kad nu­ga­lė­ti li­gą, dar prieš ke­le­tą me­tų lai­ky­tą mir­ti­na, įma­no­ma. Su są­ly­ga: jei ser­gan­tis žmo­gus gaus pa­žan­giau­sių šiuo me­tu esan­čių vais­tų. Pla­ka­tų ak­ci­ją ini­ci­ja­vo on­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­nių bend­ri­ja "Krau­jas", taip siek­da­ma at­kreip­ti dė­me­sį į prob­le­mas, ky­lan­čias dėl to, kad šiuo­lai­ki­nis gy­dy­mas dar nė­ra vi­siems prie­ina­mas. Ka­dan­gi nau­jau­si me­di­ka­men­tai bran­gūs, vals­ty­bė ne vi­sa­da su­ge­ba juos kom­pen­suo­ti, Lie­tu­vos pa­cien­tams ne­su­da­ro­mos ga­li­my­bės da­ly­vau­ti vil­ties prog­ra­mo­se, ku­rios daž­nai tam­pa vie­nin­te­le ga­li­my­be gau­ti pa­žan­giau­sią gy­dy­mą. Ta­čiau iš vė­žio gniauž­tų iš­trū­kę žmo­nės tei­gia: mo­der­nus gy­dy­mas tu­ri bū­ti prie­ina­mas vi­siems. Ga­vo ne­įkai­no­ja­mą dovaną Vie­nas pla­ka­tų he­ro­jų – ke­tu­rias­de­šimt­me­tis vers­li­nin­kas Gied­rius Pa­uža. Kau­nie­čiui pa­vy­ko pa­sveik­ti po žai­biš­kai užk­lu­pu­sios li­gos – ūmi­nės mie­lo­leu­ke­mi­jos. Ne­ti­kė­tą diag­no­zę jis iš­gir­do 2011-ųjų ge­gu­žę. Me­di­kai įspė­jo kau­nie­tį – jei ne­si­gy­dys, ūmi li­ga jį pa­kirs per ke­le­tą mė­ne­sių. Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se vy­rui te­ko iš­tver­ti tris in­ten­sy­vio­sios che­mo­te­ra­pi­jos kur­sus, ta­čiau su­nki ko­va pa­si­bai­gė per­ga­le. Tie­sa, vy­ro dar lau­kė kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ja. Rugp­jū­čio 30-ąją, kai ji bu­vo at­lik­ta, Gied­rius pri­si­me­na kaip sa­vo an­trą­jį gim­ta­die­nį. Do­no­ras lie­tu­viui bu­vo ras­tas Vo­kie­ti­jo­je, pa­si­tel­kus pa­ieš­ką pa­sau­li­nia­me kau­lų čiul­pų do­no­rų re­gis­tre. Do­va­nų iš vo­kie­čio G.Pa­uža ga­vo 10 mln. 500 tūkst. ka­mie­ni­nių ląs­te­lių, dvi­gu­bai dau­giau nei rei­kė­jo. Po transp­lan­ta­ci­jos kau­nie­tis pa­ga­liau su­grį­žo į gy­ve­ni­mą, dar pu­san­trų me­tų var­to­jo vais­tus, kad or­ga­niz­mas ne­at­mes­tų transp­lan­tuo­tų ląs­te­lių. Šian­dien vais­tų jam ne­be­rei­kia. Jis vėl svei­kas, spor­tuo­ja, ga­li da­ry­ti be­veik vis­ką, tik, ži­no­ma, ne­per­varg­da­mas. "Ma­ne iš­gel­bė­jo šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na. Bet la­bai svar­bus bu­vo ir ar­ti­mų­jų pa­lai­ky­mas", – tei­gė G.Pa­uža, ku­rio žmo­na ir bro­lis, ga­li­ma sa­ky­ti, gy­ve­no kar­tu li­go­ni­nė­je. Vy­rui da­bar rū­pi, kad Lie­tu­vo­je at­si­ras­tų kuo dau­giau kau­lų čiul­pų do­no­rų. To­dėl kau­nie­tis va­ži­nė­ja po mo­kyk­las, aukš­tes­nių kla­sių moks­lei­viams ro­dy­da­mas do­ku­men­ti­nį fil­mą „Krau­jo ke­lias". Jo he­ro­ju­mi ta­po ir pats Gied­rius. Fil­me ro­do­ma, kaip vo­kie­čio do­va­no­ti krau­jo čiul­pai at­skrai­di­na­mi į Lie­tu­vą. G.Pa­uža mo­ki­niams pa­sa­ko­ja apie gy­vy­bes gelbs­tin­čią kau­lų čiul­pų do­no­rys­tę bei ka­mie­ni­nių ląs­te­lių transp­lan­ta­ci­ją. Vy­ras no­ri, kad kuo dau­giau žmo­nių gau­tų iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie krau­jo vė­žį. To jis sie­kia ir da­ly­vau­da­mas "Krau­jo" bend­ri­jos ini­ci­juo­to­je pla­ka­tų ak­ci­jo­je. Dovanų iš vokiečio kaunietis G.Pauža gavo 10 mln. 500 tūkst. kamieninių ląstelių, dvigubai daugiau nei reikėjo. Dovanų iš vokiečio kaunietis G.Pauža gavo 10 mln. 500 tūkst. kamieninių ląstelių, dvigubai daugiau nei reikėjo. Įkve­pian­tis pavyzdys Ki­ta pla­ka­tų he­ro­jė – 42 me­tų klai­pė­die­tė Svet­la­na Kir­ja­no­va. Kai jai bu­vo nu­sta­ty­ta tre­čios sta­di­jos ne Hodž­ki­no di­džių­jų B ląs­te­lių lim­fo­ma, mir­ties aki­vaiz­do­je at­si­dū­ru­si mo­te­ris mąs­tė ne tiek apie sa­ve, kiek apie sa­vo dvie­jų vai­kų li­ki­mą. Tuo­met Svet­la­nos ma­žy­lei bu­vo vos dau­giau nei me­tu­kai, vy­res­nio­ji te­be­lan­kė mo­kyk­lą. S.Kir­ja­no­vos lau­kė su­dė­tin­gas gy­dy­mas, o jos vy­ras, jū­rei­vis, pri­va­lė­jo net 7 mė­ne­siams iš­plauk­ti į jū­rą. Lig tol nė die­nos ne­sis­kir­da­vu­si su ma­žą­ja du­kra, Svet­la­na per vi­są gy­dy­mo­si lai­ko­tar­pį tu­rė­jo ją pa­lik­ti se­ne­liams. Me­di­kai ti­ki­no, kad mo­te­ris gaus pa­žan­giau­sią gy­dy­mą, tai­ko­mą vi­so­je Eu­ro­po­je. S.Kir­ja­no­vai bu­vo skir­ta bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja, ku­ri de­rin­ta su che­mo­te­ra­pi­ja ir švi­ti­ni­mu. Ga­lų ga­le pa­vo­jin­ga li­ga pa­si­trau­kė. Šią va­sa­rą su­ėjo ket­ve­ri me­tai, kai li­gos po­žy­mių ne­bė­ra. „Kiek te­ko gir­dė­ti, ser­gant 3-4 sta­di­jos li­ga, mir­tis be­veik ga­ran­tuo­ta. Da­bar jau ket­ve­ri me­tai, kai aš gy­ve­nu. Ir net jei li­ga at­si­nau­jin­tų, ga­lė­čiau tik džiaug­tis, kad ga­vau tuos ke­le­rius me­tus, ku­rių ga­lė­jo ne­bū­ti, jei ne man skir­tas gy­dy­mas", – tei­gė Svet­la­na. Mo­te­ris la­bai ti­kė­jo, kad pa­sveiks, jog pri­va­lo tai pa­da­ry­ti dėl vai­kų, tė­vų, ki­tų ar­ti­mų­jų. Sirg­da­ma įsi­ti­ki­no, kad ap­lin­kui yra la­bai daug ge­rų žmo­nių. Štai vie­na tik iš su­si­ra­ši­nė­ji­mo in­ter­ne­tu pa­žįs­ta­ma mo­te­ris pa­siū­lė, kol da­rys švi­ti­ni­mo pro­ce­dū­ras Kau­ne, pa­gy­ven­ti jos na­muo­se. S.Kir­ja­no­va ge­rai ži­no, kaip įkve­pia pa­svei­ku­sių­jų pa­vyz­dys. Jai ir­gi la­bai pa­dė­jo į li­go­ni­nės pa­la­tą už­su­ku­si mo­te­ris, prieš pen­ke­rius me­tus per­sir­gu­si ta pa­čia li­ga, o da­bar be­si­džiau­gian­ti gy­ve­ni­mu. "Ta­da su­pran­ti, kad ir tau ne pa­bai­ga, kad yra žmo­nių, ku­rie po gy­dy­mo il­gai gy­ve­na. Da­bar ir man no­ri­si kam nors pa­dė­ti sa­vo pa­vyz­džiu", – prie­žas­tį, pa­ska­ti­nu­sią da­ly­vau­ti "Krau­jo" bend­ri­jos su­reng­to­je pla­ka­tų ak­ci­jo­je, įvar­di­jo mo­te­ris. Kai S.Kirjanova susirgo vėžiu, tuomet moters mažylei buvo vos daugiau nei metukai, vyresnioji tebelankė mokyklą. Kai S.Kirjanova susirgo vėžiu, tuomet moters mažylei buvo vos daugiau nei metukai, vyresnioji tebelankė mokyklą. Yra šan­sų lik­ti gyvam Tre­čia­jai pla­ka­tų he­ro­jei – klai­pė­die­tei Ni­jo­lei Gal­vo­nie­nei lė­ti­nė lim­fo­leu­ke­mi­ja bu­vo diag­no­zuo­ta prieš pen­ke­rius me­tus. Nors li­ga bu­vo tik pra­di­nės sta­di­jos, vė­žys prog­re­sa­vo la­bai grei­tai. Ka­dan­gi šiuo at­ve­ju che­mo­te­ra­pi­ja tu­rė­jo bū­ti pra­dė­ta ne iš kar­to, mo­te­ris net pu­san­trų me­tų ieš­ko­jo al­ter­na­ty­vių gy­dy­mo bū­dų, var­to­jo žo­li­nius pre­pa­ra­tus, pa­pil­dus, lan­kė­si pas bioe­ner­ge­ti­kus ir kt. De­ja, ap­siei­ti be che­mo­te­ra­pi­jos ne­pa­vy­ko. Ta­čiau ki­tų gy­dy­mo bū­dų pa­ieš­kos Ni­jo­lei la­bai pa­dė­jo psi­cho­lo­giš­kai. Kiek­vie­ną kar­tą, kai grieb­da­vo­si ko nors nau­jo, vėl at­si­ras­da­vo ti­kė­ji­mas, kad vis­kas su­sit­var­kys. Be to, klai­pė­die­tė pra­dė­jo kur kas svei­kiau gy­ven­ti, iš es­mės pa­kei­tė mi­ty­bą. Šių jos pa­stan­gų su­stip­rin­tas or­ga­niz­mas ge­riau at­lai­kė gy­dy­mą. Net ir su­sir­gu­si mo­te­ris ban­dė gy­ven­ti kaip anks­čiau – daug ju­dė­jo, vy­ko sli­di­nė­ti į kal­nus. Gy­dy­mą ji ga­lė­jo de­rin­ti su dar­bu, o tai pa­dė­jo už­mirš­ti užk­lu­pu­sias ne­gan­das. "Vė­žys, kol juo ne­su­sir­gau pa­ti, at­ro­dė daug bai­ses­nis. Ta­čiau jei me­di­kams pa­vyks­ta pri­tai­ky­ti gy­dy­mą, o ir pats ne­pa­si­duo­di, tu­ri daug šan­sų lik­ti gy­vas. Da­bar yra efek­ty­vių vais­tų, mū­sų gy­dy­to­jų ly­gis la­bai aukš­tas. Tik, ne­duok Die­ve, pa­sku­ti­nė sta­di­ja, ne­duok Die­ve, ne­gau­ti bū­ti­no gy­dy­mo", – sa­kė N.Gal­vo­nie­nė. Da­ly­vau­da­ma pla­ka­tų ak­ci­jo­je, mo­te­ris no­rė­jo pa­dė­ti ki­tiems į pa­na­šią si­tua­ci­ją pa­kliu­vu­siems žmo­nėms. Kai Ni­jo­lė gy­dė­si Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je, ten ka­bė­jo pla­ka­tas, ku­ria­me – pli­kai skus­ta gal­va mo­te­ris, ser­gan­ti krau­jo vė­žiu, o ša­lia par­ašy­ta, jog li­ga – dar ne pa­sku­ti­nis nuo­spren­dis. "Man bu­vo ge­ra ma­ty­ti, kad žmo­nės ne­bi­jo pa­si­ro­dy­ti ir pa­sa­ky­ti, jog ir nuo šios li­gos pa­sveiks­ta­ma. No­riu ir sa­vo pa­vyz­džiu par­ody­ti, kad užk­lu­pus li­gai ne­ver­ta per­ne­lyg iš­si­gąs­ti, kad vis­kas ga­li baig­tis ge­rai", – tei­gė N.Gal­vo­nie­nė. Ma­ža to, 57 me­tų klai­pė­die­tė šie­met nu­spren­dė iš es­mės pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Anks­čiau dir­bu­si fi­zi­ke, vė­liau va­dy­bi­nin­ke, ad­mi­nis­tra­to­re ir per­so­na­lo spe­cia­lis­te N.Gal­vo­nie­nė da­bar mo­ko­si kir­pė­jo pro­fe­si­jos. Anks­tes­nia­me sa­vo dar­be ji pa­tir­da­vo daug stre­so, o da­bar svei­ka­ta ta­po la­bai bran­gi. Bai­gu­si šiuos moks­lus, ji ti­ki­si dirb­ti ir su ser­gan­čiais vė­žiu žmo­nė­mis, ku­rių ne vi­sa­da no­riai im­asi kir­pė­jai. Iš­gel­bė­jo vil­ties programa Ket­vir­to­ji pla­ka­tų he­ro­jė – tri­jų vai­kų ma­ma, la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ci­nos gy­dy­to­ja, da­bar 35 me­tų vil­nie­tė Ra­min­ta Vil­ke­vi­čie­nė. Sa­vo­tiš­kas su­ta­pi­mas, kad iki diag­no­zuo­jant li­gą ši me­di­kė pa­ti at­lik­da­vo krau­jo ty­ri­mus, pa­gal ku­riuos bū­da­vo nu­sta­to­mas po­ten­cia­lių kau­lų čiul­pų do­no­rų tin­ka­mu­mas. Ūmia lim­fo­leu­ke­mi­ja su ypa­tin­ga ge­ne­ti­ne mu­ta­ci­ja su­sir­gu­sios mo­ters gy­vy­bę iš­gel­bė­jo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­mo­ka­mai skir­ti vais­tai. Gau­ti juos Lie­tu­vo­je bu­vo ne­įma­no­ma. Nu­sta­čius diag­no­zę, R.Vil­ke­vi­čie­nė iš pra­džių gy­dy­ta San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se. Jai tai­ky­ta che­mo­te­ra­pi­ja da­vė ge­rų re­zul­ta­tų, vė­liau bu­vo at­lik­ta kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ja. Krau­jo ląs­te­lių do­no­ru ta­po mo­ters bro­lis. Ta­čiau po po­ros mė­ne­sių li­ga at­si­nau­ji­no. Pri­tai­kius itin veiks­min­gą gy­dy­mą, R.Vil­ke­vi­čie­nė pa­si­ju­to svei­ka, pra­dė­jo dirb­ti, ta­čiau krau­jo vė­žys ir vėl grį­žo. Tuo­met bu­vo skir­ta gelbs­tin­čio­ji che­mo­te­ra­pi­ja, po ku­rios at­lik­ta pa­kar­to­ti­nė kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ja. Do­no­ru an­trą kar­tą ta­po Ra­min­tos bro­lis. Vis dėl­to pa­vo­jus gy­vy­bei te­beg­rė­sė, te­ko sku­biai ieš­ko­ti nau­jų ko­vos prie­mo­nių. R.Vil­ke­vi­čie­nė kar­tu su gy­dy­to­jais he­ma­to­lo­gais ra­do in­for­ma­ci­jos apie su­kur­tą nau­ją vais­tą, tin­ka­mą jos li­gai gy­dy­ti. Ta­čiau šio me­di­ka­men­to dar ne­bu­vo pre­ky­bo­je, jį ga­lė­jai gau­ti tik da­ly­vau­da­mas va­di­na­mo­jo­je vil­ties prog­ra­mo­je. To­kios prog­ra­mos me­tu kli­ni­ki­nius ty­ri­mus pe­rė­ju­sį, bet dar ne­re­gis­truo­tą vais­tą far­ma­ci­jos kom­pa­ni­ja duo­da iš­ban­dy­ti ne­mo­ka­mai. De­ja, mū­sų ša­ly­je da­ly­va­vi­mas mi­nė­to­jo me­di­ka­men­to vil­ties prog­ra­mo­je ne­bu­vo ga­li­mas. Ta­da R.Vil­ke­vi­čie­nė pa­ti su­si­sie­kė su vais­to ga­min­to­jais, jie nu­ro­dė ga­lin­čių pa­dė­ti gy­dy­to­jų kon­tak­tus. Ieš­ko­ta ga­li­my­bių pa­tek­ti į vil­ties prog­ra­mas Šve­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Ga­lų ga­le pa­vy­ko: pa­cien­tė iš Lie­tu­vos bu­vo įtrauk­ta į Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vyk­do­mą prog­ra­mą. Mo­te­ris iš­vy­ko į Lon­do­ną, kur itin bran­gų ir efek­ty­vų vais­tą ga­vo ne­mo­ka­mai. Šiuo me­tu Ra­min­tos li­ga jau at­si­trau­ku­si, ti­ki­ma­si vi­siš­kai pa­sveik­ti. Iš pla­ka­to be­si­šyp­san­ti jau­na mo­te­ris ne vel­tui ra­gi­na, jog mo­der­nus gy­dy­mas tu­ri bū­ti prie­ina­mas vi­siems. Ji šią prob­le­mą pa­ty­rė as­me­niš­kai. Klaipėdietei N.Galvonienei lėtinė limfoleukemija buvo diagnozuota prieš penkerius metus. Klaipėdietei N.Galvonienei lėtinė limfoleukemija buvo diagnozuota prieš penkerius metus. Kai pri­trūks­ta noro Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų He­ma­to­lo­gi­jos, on­ko­lo­gi­jos ir tran­fu­zio­lo­gi­jos cen­tro va­do­vą Lai­mo­ną Griš­ke­vi­čių džiu­gi­na, jog pa­grin­di­niai mo­der­nūs vais­tai po in­ten­sy­vių ir il­gų pa­stan­gų ta­po prie­ina­mi Lie­tu­vos pa­cien­tams. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad kai ku­rios nau­jos tech­no­lo­gi­jos Lie­tu­vos pa­cien­tams yra vi­siš­kai ne­priei­na­mos ar­ba prie­ina­mos tik iš da­lies. Šiuo po­žiū­riu at­si­lie­ka­ma nuo dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių. Mat at­si­ra­dus nau­jiems vais­tams ir juos re­gis­tra­vus, ki­tur jie daž­nai iš kar­to gau­na kom­pen­suo­ja­mų­jų sta­tu­są. Juo­lab pa­grin­di­niai me­di­ka­men­tai, ti­krai ga­lin­tys pa­dė­ti iš­gel­bė­ti gy­vy­bę. Tuo me­tu mū­sų ša­ly­je mo­der­nūs vais­tai su­nkiai ski­na­si ke­lią, o vi­sos pa­stan­gos juos gau­ti at­si­mu­ša į fi­nan­sa­vi­mo bei or­ga­ni­za­ci­nes prob­le­mas. L.Griš­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, yra ga­li­my­bių pa­siek­ti, kad mo­der­nus gy­dy­mas tap­tų prie­ina­mas vi­siems pa­cien­tams, ku­riems jo rei­kia. Pir­miau­sia, įtrau­kiant li­go­nius į mū­sų ša­ly­je vyk­do­mus nau­jų vais­tų kli­ni­ki­nius ty­ri­mus. Ši­tai jau iš­gel­bė­jo de­šim­tis krau­jo vė­žiu su­sir­gu­sių Lie­tu­vos žmo­nių gy­vy­bių. Ki­ti bū­dai – su­da­ry­ti są­ly­gas li­go­niams da­ly­vau­ti vil­ties prog­ra­mo­se, pa­grei­tin­ti jau re­gis­truo­to vais­to kom­pen­sa­vi­mą. „Ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad Lie­tu­va yra to­kia vals­ty­bė, ku­ri ne­tu­ri pi­ni­gų nie­kam nau­jam. Kaip par­odė pra­kti­ka, tai ne­tie­sa. Da­bar mū­sų žmo­nės jau gau­na ba­zi­nį mo­der­nų gy­dy­mą. Tie­sa, tą, ku­ris bu­vo at­ras­tas prieš de­šimt ar dau­giau me­tų. Svar­biau­sias yra pa­cien­tų, gy­dy­to­jų bei svei­ka­tos po­li­ti­kų no­ras pa­keis­ti esa­mą si­tua­ci­ją. Taip pat – komp­lek­si­nis po­žiū­ris, pa­si­tel­kiant kli­ni­ki­nius vais­tų ty­ri­mus, vil­ties prog­ra­mas, vais­tų kom­pen­sa­vi­mą bei eko­no­mi­nius sver­tus. Tik tuo­met gy­vy­bes gelbs­tin­tis mo­der­nus gy­dy­mas taps prie­ina­mas vi­siems krau­jo vė­žiu ser­gan­tiems pa­cien­tams", – LŽ tei­gė L.Griš­ke­vi­čius.
Posted on: Mon, 16 Sep 2013 19:07:56 +0000

Trending Topics



Recently Viewed Topics




© 2015