Pusę nakties vėl gulėjau ant nugaros, bemintiškai spoksodamas į lubas ir negalėdamas užmigti. Isterija ir paranoja, dvi mano nepaliekančios manęs draugės, įvedė visišką chaosą į mano galvą ir širdį, kuri plakė labai spartai. Aš visada per daug galvojau, o paskui dėlto skaudėjo man pilvą. "Nusiramink Lietuva, iš adatos kuri šakes" pasakiau pats į save, nes kartais man reikia pasikalbėt su kuo nors protingu. Puikiai žinojau, kad neturėčiau panikuoti. Bet mano kūnas manęs nesiklausė. Po valandėlės išgirdėjau kaip lietaus lašai muša į lango stiklą, lyg dangus imtų verkti dėl mano padėties. "Mīlēstība sap un neko nevari ar to padarīt. Es zinu kā jūties, pats jutos tā pat domādams par Igauniju. Un taču visi zinam, kā bija, kad dzīvojām pie Krievijas. Smagi laiki." jis man pasakytų, o aš netiek mąstyčiau, kad jis teisingas, kiek mėginčiau suprasti ką po velniu jis man pasakė. Jam buvo lengviau mane suprasti negu atvirksčiai ir šitas faktas labai jį prajuokino. Bet man tai labai patiko, nors nenorėjau to pripažinti. Ūmai atsidarė mano kambario durys. Aš visas pašokiau. Velnias! Ar tai vaiduoklis, ar kokia nos kita nelaiminga dvasia!? Iškart atsisėdau ant lovos kranto, pasiruošęs pats nežinau kam ir žiūrėdamas neramiai į duris. "Brālīti, es nevaru aizmigt..." į kambarį įėjo Latvija, delne laikantis už kampą savo pagalvę. Aš atsipūčiau dievams dėkingas, kad tai jis, o ne kažkokia pabaisa. Per daug siaubo filmų esu žiūrėjęs su ponu Amerika ir dabar išėjo yla iš maišo. "Suprantu... Aš taip pat negaliu užmigti." atsakiau jam ramiu balsu ir nejučia nusišypsojau. Jis priėjo prie manęs ir prisiglaubęs prisiklijavo prie mano krūties savo karštą žandą. Širdis pašokė man iki gerklės. Apkabinau jį biški drebėdamas. "Lietuva, vai viss labi?" paklausė savo vaikišku balsiuku, o aš pajaučiau, jog viduje tirpstu iš žavingumo. Jo šnabždėsys pasiekė mano jautrios ausies, o aš iškart pajutau žąsies odelę ant savo nugaros ir pečių. "Kaip tu reaguoji iškrypėli!?" šaukiau ant savęs savo mintyse. Tai buvo neteisinga. "Ejam gulēt..." nusprendė jis. Gerai, aš vėl atsiguliau, šįkart palikdamas vietos ir jam. Nepaisant to, kad jis turėjo pusę lovos sau, jam labiau patiko gulėti šalia manęs ir prisiglausti. Jo kūnas taip mane šildė, kad pasidarė man labai karšta. Ėmiau jį glostyti, o jis patenkintas numurkė kaip katiniukas. "Man ļoti patīk kad tā man dari." jis pripažino. Ir man patiko jį glostyti. Man patiko jo plaukų dvelksmas ir jo odos kvapas. Labai patiko. Taip patiko, kad po valandėlės pajutau kaip sukietinau ir suaugau ten žemiau. O dieve... Greitai atitraukiau savo klubas, kad jis tik to nepajustų. Bet Latvija nebuvo kvailas... "Kas ir brālīti? Tev patīk gulēt ar mani?" nekaltai paklausė. Tai mažas šelma... Gi sunku patikėt, kas esam viena šeima. "Viskas gerai, miegok jau." bandžiau nukirpti temą. Jis turbūt suprato, jog tikrai neturėtų to traukti. "Ar labu nakti!" nusišypsojo ir nusimerkė. "Labanakt." atsisveikinau trumpai ir vėl atsipūčiau. Argi aš turėjau taip nusijaudinti!? Tai tokia gėda! Jis gi mano jaunesnis broliukas, taip negalima... Aš kvailys ir baisus iškrypėlis. Bet tada supratau, kad myliu jį ne tiktai broliška meile...
Posted on: Sun, 06 Oct 2013 07:03:24 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015