"Tie, kam yra tekę laikyti už rankos mirštantį žmogų jo atsisvekinimo su pasauliu sekundę, galėjo numanyti jo akyse tris paskutines nutvieskiančias mirštančiojo protą mintis: a) gilią nuostabą, kad tai jau yra visko pabaiga; b) suvokimą, kad gyvenimą derėjo nugyventi visiškai kitaip; c) neįmanomybę kažką pakeisti. Šių trijų tiesų sandūroje ir glūdi visas žmogaus gyvenimo tragizmas. Jeigu sutiksime su teiginiu, kad kiekvienas meno kūrinys yra esminės prasminės žmogaus gyvenimo akimirkos išklotinė, tai Becketto - Koršunovo - Budraičio „Paskutinė Krepo juosta" galėtų būti suvokta kaip ir aukščiau aprašytos akimirkos įspūdinga meninė sceninė išklotinė..."
Posted on: Thu, 22 Aug 2013 07:54:23 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015