Pasaulis pagal pinigų gamybos pobūdį aiškiai skaidosi į du nelygius sluoksnius – pinigus spausdinančiųjų ar juos gaminančiųjų ir visus kitus. Suprantama, reali valdžia – ekonominė ir politinė – yra spausdinančiųjų rankose. Šitai labai akivaizdžiai parodė JAV kasmet rengiamas „nemokumo“ ar „skolinimosi lubų kėlimo“ spektaklis. Jei klaustume, ar Jungtinės Valstijos kada nors numatomoje ateityje kaip nors išmokės savo didžiulę skolą, tai tektų atsakyti – niekaip ir niekada. Išleista tiek vertybinių popierių, kuriuos supirko kitos didžiosios pasaulio šalys, kad nėra jokių galimybių tam įsiskolinimui „likviduoti“. Tačiau dera prisiminti žymaus amerikiečių ekonomisto, Nobeliu pažymėto Josepho Stiglitzo pašmaikštavimą, išsakytą prieš kelerius metus vykusio tokio pat spektaklio metu, kad amerikiečių skola yra tik fikcija, nes tereikia paspartinti pinigų spausdinimo mašiną, ir ji prispausdinsianti tiek dolerių, kiek reikia skolai padengti. Sunku suvokti, kaip veikia toks fikcinis pasaulio ekonomikos mechanizmas. Šiuo metu JAV spausdina ar tik ne 85 milijardus per mėnesį. Ir jokių teoriškai numatomų infliacijos ženklų anei ryškaus pasaulio ekonomikos augimo. Pinigus spausdina ir Europos Sąjungos centrinis bankas. Tačiau pasauline valiuta kol kas išlieka žaliasis popierius. Pinigus spausdinantiems tuos popierius, bent jau jų dalį, būtina vienaip ar kitaip paversti realiais, ilgaamžiais, tvariais dalykais. Vienas tvariausių – valdžia. Valdžia neturi jokių kitų tikslų, tik pačią save – savo galios plėtimą ir stiprinimą. Vienas svarbiausių valdymo instrumentų – valstybių skolos. Popieriai konvertuojami į valstybių skolas. Galima samprotauti ir kitaip – kadangi pinigai yra prekė, tai valstybės už tas prekes moka savo skola. Svarbiausia, kad valstybės būtų skolingos ne kitoms valstybėms, o tarsi anonimiškoms finansų rinkoms, kuriose veiksmingoji galia yra tas pats žaliasis popierius. Lietuva per kelerius krizės metus buvo sėkmingai pamauta ant didžiulės valstybinės skolos ir vis didėjančių jos tvarkymo sąnaudų kablio, nuo kurio ji jau niekada nenusprūs. Kabinant Lietuvą ant skolos kablio vieningai veikė esminis duetas – Dalia Grybauskaitė ir Andrius Kubilius. Buvo nuspręsta skolintis ne iš valstybėms padėti įsteigtų finansinių institucijų už mažus procentus, o iš „finansinių rinkų“, kitaip tariant, bankų, už pačius didžiausius procentus. Reikia manyti, kad bus parašytas vadovėlis, kaip pasitelkus vietos politinį elitą taip greitai galima „pakabinti“ valstybę. O juk Latvija sugebėjo išbristi iš krizės be skolų kupros, tad dar išlaikiusi šiokį tokį finansinį savarankiškumą. Tiesa, tarsi susigėdusi ji skuba jo atsisakyti įsivesdama eurą.
Posted on: Mon, 04 Nov 2013 16:19:26 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015