« Pedagogė Iš meilės » Geria vilkas su zuikiu miške atsisėdę ir žiūri lapė 600 mersu važiuoja ir gęsta. Užgeso, išlipo, priėjo prie vilko su zuikiu ir sako: – Sveiki vyručiai, turiu problemą su mašina, gal galėtumėt pažiūrėt, patvarkyt. Skoloj neliksiu. Nu ką, jie nuėjo sutvarkė. Baigė darbą, lapė sako: – Galiu atsidėkot trejopai – duodu bonkę degtinės, natūra arba pavežioju po mišką. Pasirinko degtinę. Sėdi geria ir taip vilkui mintis kilo. Sako zuikiui: – Klausyk, zuiki, o tu žinai, kas ta natūra? – Ne, nežinau. – Gal pasivyk lapę paklausk, kas tas ta natūra. Gal reikėjo ją pasirinkt. Zuikis pasivijo ir klausia, kas ta natūra. Lapė atsako: – Matai, zuiki, aš nusiimu kelnaites, „duodu“ tau, „duodu“ vilkui. Ar aišku? – Aišku aišku. Grįžta zuikis pas vilką, sako: – Sužinojau, kas ta natūra. Ji nusiima kelnaites, „duoda“ man, „duoda“ tau. Man per didelės, tau per mažos. Gerai, kad bonkę ėmėm!
Posted on: Wed, 28 Aug 2013 05:31:12 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015