Turbūt niekas nesiginčys, kad begalo malonu matyti laimingą kuo nors besidžiaugiantį žmogų. Jau vien pažiūrėjus į tokį nevalingai šypsotis pradedu. Juk patenkinto žmogaus veidas paprastai būna papuoštas šiek tiek svajinga, gal net savotiškai kvailoka šypsena. Akys primerktos. Manding net kvėpuoti bijosi, kad laimės paukštės nepabaidytų. Iš kur žinau? Matau kasvakar tą suktą žvilgsnį, kai vienam iš mudviejų labai norisi nugarytės ar kojyčių pakutinėtų. Smagu nuveikt kažką tokio, kas kitą laimingu daro, juk tai taip paprasta. O dar visai faina žinot silpnybę ir tinkamu laiku galima net kaip ginklą derybose panaudot. Aš kartais, kai kažko negaunu ko norėčiau, įgeliu švelniai: „kažkas šiandien nenori nugaros paglostytos?“. Dažniausiai tai nesuveikia, nes atsakymas būna: „kažkas šiandien pats sau valgyt gaminsis“. Priešnuodžio šiam teiginiui dar nesugalvojau, bet dar turiu laiko... Vyrukas vakar iš pat ryto įniko į savo bibliotekos maisto gaminimo skyrių. Va ano oto iš nuotaukų receptą ten ir rado. Neįtikėtina kiek mes galim pasistengti, kad mūsų mylimiems žmonėms gera būtų... Įprastai aš – pagalbinė darbininkė virtuvėje, bet kadangi negaliu pakęsti šviežios žuvies kvapo šį savaitgalį buvau atleista nuo betkokių paruošiamųjų darbų. Velniškai malonu, kai tavim taip rūpinasi. Anksčiau nepatikliai klausiausi teiginio, kad kuo daugiau meilės atiduodi, tuo daugiau tau jos grįžta. O pasirodo, tai tikrai veikia! P.S. Kažkur skaičiau, kad sėkmė – užkrečiama. Tikiuosi, kad laimė irgi...
Posted on: Mon, 16 Sep 2013 06:58:40 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015