Žiūrėdama šią juostą pirmąsyk pagalvojau, kad laisvė gali būti dviejų rūšių: viena renkamasi iš baimės, kita - tik turint užtektinai drąsos. "Five Easy Pieces" (1970) yra filmas, mano galva, vertas kiekvienos jam skirtos gyvenimo minutės (jūs, žinoma, turite teisę nesutikti su mano nuomone, ypač, jei matėte šį kūrinį). Man išties didelį įspūdį paliko ši lig šiol neįsidėmėto režisieriaus Bobo Rafelsono juosta, ir ją žiūrėdama pagalvojau: ji galėtų patikti visiems, kam patiko "Easy Rider" (1969), "The Postman Always Rings Twice" (1981), Michelangelo Antonioni "Professione: reporter" (1975), ir panašios dvasios filmai, ir tikrai ne vien dėl visuose juose vaidinusio legendinio Jacko Nicholsono. Šioje juostoje Jackas - svajingas nesusitupėjęs senstelėjęs bernas, susimetęs su intelektu nepasižyminčia dama. Sužinojęs, kad tėvas sunkiai serga, leidžiasi į nelengvą kelią - pirmyn į tolį ir gilyn į save. Švelniai, subtiliai, su sąmojo prieskoniu ritama istorija įtraukia, - nė pati nepajutau, kaip ėmiau sirgti už herojus ir laikyti sukryžiuotus pirštus, kad jų neišsipildymai išsipildytų, ir kad jų gėla išvirstų į ilgiau nei kelias sekundes trunkančią šypseną. Operatorius lyg ir nesivarto kūlio, dialogai lyg ir ne dešimčiai balų, o juosta tiesiog užliūliuoja, nors tu ką. Finalas - labai netikėtas, nors paskutinėmis minutėmis pati sau netikėtai tokį jį ir ėmiau įtarti, ir kai baigėsi šitaip, vis tiek negalėjau patikėti. O kaip baigėsi? O pažiūrėkit. Dabar pasidomėjus režisieriumi paaiškėja, kad būtent šis bičas ir prodiusavo "Easy Rider". O "The Postman Always Rings Twice" ir prodiusavo, ir režisavo, kad maža nepasirodytų. Jei pajutau kažkokią nematomą giją, siejančią tuos visus filmus, galbūt tai reiškia, jog šis trim trečių gimimo vis dar karts nuo karto juostą susukantis vyrukas turi savitą braižą. Tiesa, žilė galvon - velnias uodegon: pastaruoju metu jis lyg ir atrodo kiek pasinešęs į erotiką (pvz., "Tales of Erotica", 1996), bet ką gali žinoti, gal jam ir tai puikiai sekasi. Štai amžiną atilsį Antonioni perkopęs devyniasdešimt irgi mėgino neišblėsusias erotines jėgas drauge su Stevenu Soderberghu and Wong Kar Wai trumpametražių rinkinyje "Eros" (2004). "Five Eacy Pieces" treileris keistokas, bet, matyt, taip septyniasdešimtaisiais jie įsivaizduodavo treilerius. Man tai buvo vienas geriausių šiemet sužiūrėtų filmų. youtube/watch?v=inIRtrZIvwU
Posted on: Thu, 11 Jul 2013 12:33:14 +0000
Trending Topics
Recently Viewed Topics
© 2015